Žemėlapis
Keliauti

Renginiai
10
Rugpjūčio
2019
13:00
Paroda „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“ (rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 18 d.)
Paroda „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“  (rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 18 d.) M.K. Čiurlionio memorialinis muziejus rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 18 d. 2019-08-10– 09-18. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) menininkų klubas ,,Penktadienis 13” eksponuoja parodą „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“. Menininkų klubo ,,Penktadienis 13” narių nuomone M. K. Čiurlionio „kosmiškumą“ įrodo jo genialumas, tai – nežemiškos kilmės dovana, stipriai užgulusi menininko pečius. Klubo nariai stengėsi surinkti visą informaciją apie menininko kosminės veiklos įrodymus – paroda skiriama M. K. Čiurlionio kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams. Parodos organizatoriai tiki, kad akivaizdūs kosminiai didžiojo lietuvių genijaus kūrybos pavyzdžiai nėra iki galo suprantami dar ir šiandien. Tai ir paskatino parodos autorius ieškoti jo genialumo priežasčių už Žemės ribų. Mistinis, pripildytas simbolių ir paslapčių M. K. Čiurlionio pasaulis nėra supainiotas su gyvenimo fragmentais šioje realybės pusėje. Tiek šiuolaikinė išmaniųjų technologijų sąmonė, tiek M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, kuriame susipynusi lietuvių etnokultūrinė protėvių dvasia su pasaulio kultūrinio pagrindo universalumu, neduoda aiškaus atsakymo į kylančius klausimus, bet palieka nesvarumo būklėje susirasti koordinates patiems ir pasijusti savotiškais kosmonautais. Mintis, kad Visatos kūrimas nėra užbaigtas, bet toliau vykstantis procesas, kuris tęsiasi kiekvieno kuriančio darbuose, paskatino imtis didesnių uždavinių, negu įprastos veiklos vystymas. Parodos autoriai: Bronius Duoba Zuogzu (skaitmeninė fotografija), Artūras Maksimilianas (skulptūra, skaitmeninė fotografija), Marius Skudžinskas (skulpūra), Artūras Rožkovas (tapyba), Sfinga (tapyba), Lidija Pakonaitytė (tapyba), Samvelas Gandžumianas (fotografija), Gediminas Mažintas (skulptūra), Saulius Tamulevičius (skulptūra), Vadimas Korotajevas (garso menas) Daugiau informacijos http://info.druskininkai.lt/new/lt/ka-veikti/lankytinos-vietos/muziejai/item/849-m-k-čiurlionio-memorialinis-muziejus M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus informacija  
Daugiau renginių

Naujienos
2019 Rugpjūčio 20
Mykolo Oginskio rūmuose dėmesys M. K. Čiurlioniui
Žemaičių dailės muziejus – pirmojo nacionalinio kultūros kelio „Čiurlionio kelias“ partneris – vasarą palydi ir rudenį pasitinka renginiais, skiriamais M. K. Čiurlioniui. Rugpjūčio 17 d., šeštadienį, 14 val. Žemaičių dailės muziejaus Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų parke – popietė „Poezija Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui“. Renginio metu eiles genijui skaitys autoriai – poetai: Birutė Jonuškaitė, Vladas Braziūnas, Rita Makselytė, Vytautas Stulpinas, Neda Letukytė, Aivaras Veiknys, Ona Juotakė ir Viktoras Gulbinas. Ypatinga renginio dalyvė – paminklo M. K. Čiurlioniui Žemaičių dailės muziejaus Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų parke autorė – skulptorė Dalia Matulaitė, „Naujosios Romuvos“ redaktorius Andrius Konickis ir fotomenininkas Kęstutis Svėrys. XIV Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio programoje rugsėjo 7 d. (šeštadienis) 17.00 val. Mykolo Oginskio rūmų kiemo parteryje suskambės rudeninės spalvos M. K. Čiurlioniui Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“. Koncerto programoje skambės M. K. Čiurlionio, M. K. Oginskio, J. Naujalio, B. Dvariono, V. Klovos, J. Massnet, Ch. Gluck,  J. Sibelius, J. Brahms, O. Peterson, L. Cohen, J. Schramm kūriniai. Atlikėjai: Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokiniai – Livija Šiaudvirtaitė (sopranas), Laurynas Grikštas (smuikas), Matas Stabingis (fortepijonas) – ir Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestras. Koncertmeisterės: Asta Žiobakaitė ir Romena Bernotienė. Dirigentas – Tomas Ambrozaitis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis (1849 m. Rietave – 1902 m. Nicoje) – kunigaikštis, Irenėjaus Kleopo Oginskio ir Olgos Kalinovskos sūnus –1873 m. savo rūmuose įkūrė iki 1902 m. veikusią muzikos mokyklą, išlaikė orkestrą. Šioje muzikos mokykloje sulaukęs trylikos metų įvairiais instrumentais mokėsi groti ir giedojo chore Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Sulaukęs šešiolikos jau grojo dvaro orkestre – nuo 1892 m., kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Su orkestru jaunasis Čiurlionis aplankė Palangą ir Rietavą. M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje, pramoko muzikos teorijos ir bandė kurti. Kunigaikščio M. Oginskio remiamas 1894–1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, o 1901–1902 m. tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje. Tuo metu Čiurlionis visapusiškai lavinosi, skaitė filosofijos raštus, lankėsi muziejuose, muzikiniuose renginiuose, pradėjo nuosekliai kurti muzikinius kūrinius. Leipcige, 1901 m. baigtas sukurti vienas garsiausių Čiurlionio muzikos kūrinių– simfoninė poema „Miške“. Renginiai nemokami Daugiau informacijos http://www.zdm.lt/lt/
2019 Rugpjūčio 9
M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas
M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) kviečia įsigijus muziejaus lankymo bilietą, dalyvauti nemokamase ekskursijose lietuvių ir rusų k. Ekskursijų grafikas: rugpjūčio 11 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe); rugpjūčio 17 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe);; rugpjūčio 24 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe);; rugpjūčio 31 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe). M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į nuolatinę ekspoziciją, išsidėsčiusią keturiuose atskiruose nameliuose. Pirmasis apžvalgos ratas prasideda muziejaus kasos pastate, kuriame yra biografinė M. K. Čiurlionio ekspozicija. Čia sukoncentruotos nuotraukos, laiškų ištraukos, menininko diplomai ir pažymėjimai žymi jo gyvenimo ir kūrybos kelią. Pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „Rex“ sukurtas Eglės Valiūtės vitražų diptikas kviečia pažinti dar vieną menininko kūrybos aistrą – kurti vitražus. Antrajame ir trečiajame memorialiniuose nameliuose sutelkta daugiausia autentiškos Čiurlionių šeimos medžiagos. Pagrindiniame pilkajame namelyje galima išvysti senąją fisharmoniją, kuria grojo M. K. Čiurlinis, jo broliai ir seserys, taip pat kunigaikščio Mykolo Oginskio jaunajam kompozitoriui studijų baigimo proga dovanotą pianiną. Vasarotojams skirtame namelyje yra išlikęs autentiškas M. K. Čiurlionio kūrybos kambarėlis su jo paties molbertu, palete ir teptukais, o didžiajame namelio kambaryje stovi autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Memorialiniuose nameliuose eksponuojami du paties M. K. Čiurlionio tapyti paveikslai: „Jėzus“ (1905), „Jėzus Alyvų kalne“ (1909). Trečiasis apžvalgos ratas kviečia į galeriją artimiau pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Dviejose jos salėse eksponuojamos garsiausių dailininko darbų ir ciklų reprodukcijos. Galerijoje nuolat skambantys M. K. Čiurlionio simfoninių poemų garsai – tai tarsi tiltas, atvedantis prie jo dailės ir muzikos kūrybinės sintezės. Trečiojoje galerijos salėje rengiamos laikinos parodos, kuriose pristatomos M. K. Čiurlionio amžininkų ir šiuolaikinių menininkų parodos, istoriškai ar tematiškai papildančios, interpretuojančios didžiojo Lietuvos genijaus kūrybą. M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus informacija
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą