Žemėlapis
Keliauti

Renginiai
Daugiau renginių

Naujienos
2020 Kovo 5
M. K. Čiurlionio namai tęsia projektą „Dialogai su Čiurlioniu“
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia projektą „Dialogai su Čiurlioniu“. Šio visus metus apimančio projekto siekis yra pristatyti Čiurlionio palikimo atšvaitus pačiuose įvairiausiuose kultūriniuose kontekstuose, parodyti Lietuvos kultūros mylėtojams įvairiose pasaulio šalyse gimstančias Čiurlionio kūrybos interpretacijas. Štai sausio mėnesį klausytojai jau galėjo gėrėtis pianisto Peterio Laulo (Estija-Rusija) koncertu M. K. Čiurlionio namuose.  Per šiuos metus dar bus pristatyti ne vien Europos šalių muzikai, bet taip pat ir kūrybiniai dialogai su Pietų ir Šiaurės Amerikos atlikėjais. Artimiausias „Dialogų su Čiurlioniu“ projekto svečias, tai kompozitorius ir pianistas iš Izraelio Uri Brener. M. K. Čiurlionio namų kvietimu kompozitorius į Lietuvą sugrįžta po daugiau kaip trisdešimties metų pertraukos. Koncertuose kovo 11-12 dienomis Vilniuje ir Kaune įvyks pirmasis toks išsamus Urio Brenerio kūrybos pristatymas Lietuvoje
2020 Vasario 27
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutai parodoje „Keliaujantys muzikantai“
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutai parodoje „Keliaujantys muzikantai“ Paroda, pristatanti trijų Leipcigo aplinkos sujungtų kompozitorių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutus ir kasdienybę, šį pavasarį ir vasarą džiugins net devynių Lietuvos miestų gyventojus. Keliaujanti paroda apie keliaujančius muzikus – tokį neeilinį kultūrinį įspūdį paruošė tarptautiniame projekte „Europos muzikos takai“ ir nacionaliniame kultūros kelio projekte „Čiurlionio kelias“ dalyvaujantys M. K. Čiurlionio namai. Traukinių stotis – vieta, kurioje prasidėdavo ir pasibaigdavo daugelis XIX a. – XX a. pr. menininkų kelionių. Būtent todėl ši paroda pasitiks traukiniais keliaujančius žmones – nuo kovo iki liepos mėnesio ji bus pristatoma Varėnos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Plungės traukinių stotyse, taip pat ją pamatys ir Drusk
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą