en
Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių institutoLiuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių ilgą laiką nesukurta, nors atskirų iniciatyvų būta, tačiau jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Aktyvesnį kultūros kelių vystymo Lietuvoje etapą paskatino Lietuvos Respublikos XVII-osios Vyriausybės programos nuostatos ir jos įgyvendinimo siekiai išplėsti kultūros paslaugas regionuose, sukuriant europinius, nacionalinius, regioninius kultūros kelius, atnaujinti ir įgyvendinti programinio-konkursinio finansavimo modelį Lietuvos kultūros taryboje, pritaikant jį pažangioms kultūros paslaugoms, bei stiprinti bendruomeniškumą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus.

Pirmasis nacionalinis kultūros kelias „M. K. Čiurlionio kelias“ (toliau – Čiurlionio kelias) formuojamas ir įgyvendinamas nuo 2019 m. gegužės kaip žymiausio Lietuvos dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybės ir jo kūrybos svarbą aktualizuojantis kultūros, švietimo, kultūros paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektas. Čiurlionio kelias organizuojamas ir veikia kaip Europos Tarybos kultūros kelių sistemos nacionalinių kelių grandies analogas, atitinkantis nacionaliniams kultūros keliams keliamus kultūrinės topografijos reikalavimus.

Čiurlionio kelias savo veiklą grindžia tarptautiniais ir nacionaliniais kultūros kelių veiklą reglamentuojančiais strateginiais dokumentais:

– Išplėstiniu daliniu susitarimu dėl kultūros kelių (IDS), patvirtintu Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2013 m. gruodžio 18 d. rezoliucija (2013) 66;

– ICOMOS kultūros kelių chartija, ratifikuota ICOMOS 16-ojoje generalinėje asamblėjoje Kvebeke (Kanada) 2008 m. spalio 4 d;

– Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ĮV-471/4-416;

– Nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio formavimo ir vykdymo pasiūlymais, parengtais darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1140 (2019 m. rugpjūčio 2 d įsakymo Nr. ĮV-522 redakcija);

– Gairėmis kultūros kelių kūrėjams ir vystytojams Lietuvoje, parengtomis 2019 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projektą „Kultūros keliai regioniniam vystymui“.

Rengiant Čiurlionio kelio kultūrinį maršrutą, išanalizuota ir kūrybingai panaudota Europos valstybių nacionalinių kultūros kelių, skirtų meno kūrėjams, patirtis: Gėtės kelio (Vokietija), Dali kelio ir Gojos kelio (Ispanija), Šopeno kelio (Lenkija), Ibseno kelio (Norvegija), Jokūbo kelio (Latvija) ir kt. šalių nacionalinių kultūros kelių modeliai.

Čiurlionio kelią sudaro dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybės memorialinių objektų, jo atminimą įprasminančių ženklų bei gyvenimą ir kūrybą menančių vietovių visuma, sujungianti objektus pagal personalinės kultūrinės topografijos kriterijus. Čiurlionio kelias aktualizuoja dailininko gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Palangos miestuose ir Varėnos, Rietavo, Plungės rajonuose. Čiurlionio kelio objektus sujungiantį maršrutą sudaro apie 500 km.

 Čiurlionio kelias veikia kaip nuolatinis objektų lankymo maršrutas. Jį sudaro nuolat viešai paskelbtu laiku lankytojus stacionariai priimančios kultūrinės atminties institucijos (muziejai ir kt. įstaigos bei organizacijos). Jos lankytojams pristato M. K. Čiurlionio kūrybos ir jo laikmečio kultūrinio konteksto nuolatines kūrinių ekspozicijas ir memorialines erdves, temines informacines parodas, rengia specialius edukacinius užsiėmimus ir organizuoja temines ekskursijas po dailininko ir kompozitoriaus gyvenimo bei kūrybos vietas menančius objektus (nuolat yra rengiamos ekskursijos pagal detalius lankomų vietų žemėlapius „M. K. Čiurlionio Varėna“, „M. K. Čiurlionio Druskininkai“, „M. K. Čiurlionio Vilnius“, „M. K. Čiurlionio Kaunas“, „M. K. Čiurlionio Rietavas“, „M. K. Čiurlionio Plungė“, „M. K. Čiurlionio Palanga“).

Čiurlionio kelio partneriai ir jame dalyvaujančios įstaigos ir organizacijos taip pat organizuoja ir specialiuosius Čiurlionio kelio renginius: muzikos festivalius, kūrybines stovyklas, koncertų ciklus, plenerus, meno savaites, konferencijas ir kitus kultūros, meno, edukacijos ir kultūrinio turizmo renginius. Svarbiausi M. K. Čiurlionio kūrybos aktualinimui skirti renginiai, organizuojami kasmet ar kas keletą metų, yra: Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ (Druskininkai, Senoji Varėna, Perloja, Merkinė, Liškiava); Fortepijono muzikos rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose; Tarptautinis M. K. Čiurlionio festivalis (Palanga, Vilnius), Tarptautinis M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkursas, Sofijos festivalis (Kuliai, Plungės r.) ir kt.

Čiurlionio kelio operatorius yra Lietuvos muziejų asociacija. Čiurlionio kelią įgyvendina partneriai: nacionalinės institucijos – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Nacionalinė dailės galerija Vilniuje ir Gintaro muziejus Palangoje) ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos ekspozicija Kaune ir M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose); valstybinė įstaiga –  Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;

savivaldybių įstaigos – M. K. Čiurlionio namai (Vilniaus miesto savivaldybė); Druskininkų miesto muziejus (Druskininkų savivaldybė), Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus (Rietavo savivaldybė), Žemaičių dailės muziejus (Plungės rajono savivaldybė), Palangos kurorto muziejus (Palangos miesto savivaldybė), Varėnos kultūros centras (Varėnos rajono savivaldybė); nevyriausybinės organizacijos – Senosios Varėnos Šv. Mykolo arkangelo parapija, Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose.

Čiurlionio kelyje dalyvaujančių nacionalinių, valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų projektų partneriai: Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikų rėmimo fondas, VšĮ „Tarptautinis Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas“, VšĮ „Klasika.lt“, VšĮ „Impectus musicus“, VšĮ „Palangos orkestras“, VšĮ „Domus Alba“ ir kt.

Čiurlionio kelio partneriai ir jų projektų partneriai inicijuoja ir vykdo tiek bendruosius nacionalinius projektus, tiek lokalines kultūrines iniciatyvas. Pirmoji bendra nacionaliniame Čiurlionio kelyje dalyvaujančių institucijų iniciatyva – 2019 m. gegužės 24–31 d. įgyvendintas kultūrinės topografijos projektas „Čiurlionio Lietuva“, surengtas Varėnoje, Druskininkuose, Vilniuje, Kaune, Rietave, Plungėje ir Palangoje. Šio projekto idėja pagrįsta kultūriniu faktu, kad M. K. Čiurlionis su broliais Stasiu ir Jonu 1907 m. gegužės 24 d. su jų pačių pasidirbintu laiveliu išplaukė iš Druskininkų Nemunu į Jurbarką, veždami M. K. Čiurlionio sukurtą paveikslą „Šv. Rokas“, kurį dailininkui užsakė Jurbarko parapijos klebonas baigiamai statyti neogotikinei bažnyčiai (jų kelionė laiveliu su paveikslu baigėsi Jurbarke, o į Druskininkus jie sugrįžo traukiniu per Sekmines.) Projektu „Čiurlionio Lietuva“ pradedamas įvairių kultūros ir meno iniciatyvų ciklas, kuriuo siekiama visapusiškai pasiruošti dailininko gimimo 150-ųjų metinių jubiliejui 2025 m.

Čiurlionio kelio kūrimui ir plėtrai finansinę paramą 2019–2021 m. skiria Lietuvos kultūros taryba bei miestų ir rajonų savivaldybės, kitos institucijos ir organizacijos.

Čiurlionio kelio nacionalinė plėtra skatina atlikti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, kurie turėtų padėti tiksliau nustatyti Čiurlionio keliui svarbių objektų genezę, patikslintų reikalingus duomenis, stiprintų kultūrinius ryšius.

Čiurlionio kelias 2019–2021 m. vykdomas tik Lietuvos teritorijoje, o 2022 m. planuojama sukurti jo tarptautinį maršrutą, siekiant į kelią įtraukti kitose šalyse esančias M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas (Leipcigas (Vokietija); Varšuva (Lenkija); Sankt Peterburgas (Rusija) ir kt.).

Čiurlionio kelio interneto svetainė www.ciurlioniokelias.lt, kurioje dabar lankotės, sukurta 2019 m. Svetainėje pateikiamas interaktyvus žemėlapis, maršrutai, objektų siūlomos ilgalaikės nuolatinės edukacinės programos, renginiai ir kita svarbi informacija keliaujantiems Čiurlionio keliu.

Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcija

Gairės kultūros kelių kūrėjams





KULTŪROS KELIO OPERATORIUS

PARTNERIAI

RĖMĖJAI

VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ

DRUSKININKŲ MIESTO SAVIVALDYBĖ

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

RIETAVO SAVIVALDYBĖ

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą