Šio namo bute, anuomet priklausiusiame dantų gydytojai Sofijai Gimbutaitei, 1907-1911 m. laikotarpiu buvo įregistruota Lietuvių dailės draugijos būstinė.

M. K. Čiurlionis šiame bute buvo apsistojęs 1907 m. rudenį. Vos atvykusiam ir pavaduojančiam išvažiavusį draugijos pirmininką A. Žmuidzinavičių M. K. Čiurlioniui Sofija pasiūlė tame bute apsigyventi. Bute gyveno kol susirado nuomuojamą kambarį Savičiaus gatvėje (dab. M. K. Čiurlionio namai).

„Butą – menką kambariuką Andrejevo skersgatvyje nr. 11 – jis greit surado ir ten išsikraustė, bet pietavo, berods, visus metus pas Gimbutaitę.“ (M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, 2017, p. 24).

Vėliau čia lankėsi daug kartų ir kaip Lietuvių draugijos narys, ir kaip pacientas. Šiuo adresu taip pat veikė S. Gimbutaitės stomatologijos kabinetas.

„Baisiai geras sutvėrimas, atnešė man šiandien barščių ir pašildė ant plytelės. Pietauju pas ją, ir pradėjo dantis taisyti.“ (M. K. Čiurlionis apie S. Gimbutaite)

Negalėdamas atsilyginti už pietus, dailininkas S. Gimbutaitei padovanojo savo paveikslą „Laivas“. O dar vieną – „Liūdesį“ (I) – buvo pati įsigijusi iš dailininko. Abu paveikslus po mirties paliko Lietuvių dailės draugijai.

Sofija Gimbutaitė kartu su Čiurlioniu įėjo į Lietuvių dailės draugijos valdybą, ji rūpinosi organizacijos iždu, vėliau atliko sekretorės pareigas. Ji nuoširdžiai tikėjo, kad kiekvienos tautos kultūros gyvavimo būtina sąlyga – meno plėtra, nacionalinio muziejaus steigimas, kuo galėdama prisidėjo, kad šis siekis būtų įgyvendintas. Sofija paaukojo didžiulę sumą į draugijos iždą, ir tai užtikrino jos narystę šioje organizacijoje iki gyvos galvos.

1907 m. rūpinosi ir tautos švietimo klausimais, parėmė Vilniaus lietuvių dviejų klasių mokyklos steigimą, dalyvavo ir kitų Vilniaus lietuvių draugijų veikloje. 1908 m. rūpinosi antrosios dailės parodos organizavimu. 1908 m. pabaigoje M. K. Čiurlionio ir S. Gimbutaitės pastangomis prie Lietuvių dailės draugijos įsteigtas Muzikos skyrius, paskelbtas muzikinis konkursas [3, 4]. Dalyvavo ir Vilniaus dailės draugijos veikloje, buvo pirmosios jos valdybos narė. 1911 m. buvo viena iš M. K. Čiurlionio pomirtinės parodos organizatorių. S. Gimbutaitė mirė Vilniuje 1911 m. spalio 24 d. Palaidota Vilniaus Rasų kapinių vakarinėje dalyje, beveik priešais Vileišių šeimos koplyčią (plačiau).

2012 m. pastatas buvo paženklintas memorialine lenta (skulpt. Mikalojus Povilas Vilutis), skirta Lietuvių dailės draugijai bei jos steigėjams pagerbti.

Plačiau:
Daugiakalbis M. K. Čiurlionio namų audiogidas.
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje: istorija ir veikla (2017).
Stanislovas Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).
Lietuvių dailės draugijos veikla, įstatai (virtuali paroda).