en
Tautos namų idėja (Tauro kalnas)

Čia ketinta statyti Tautos namus. M. K. Čiurlionis entuziastingai palaikė nuo 1907 m. lietuvių bendruomenės puoselėtą idėją turėti vieną pastatą įvairių tautinių draugijų susirinkimams, chorų repeticijoms, spektakliams, koncertams, lietuvių dailės parodoms. Menininko sumanymas buvo
ambicingesnis už daugelio: tai turį būti prabangūs rūmai su moderniai įrengta sale ekspozicijoms; jie turį stovėti ant kalno. 1911 m. spalį, jau po M. K. Čiurlionio mirties, lietuvių bendruomenė įsigijo sklypą statyboms Pamėnkalnyje, dab. vadinamo Tauro kalno teritorijoje. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šis sumanymas nebuvo realizuotas.

Pasiūlymą ant Tauro kalno statyti Tautos namus iškėlė daktaras Jonas Basanavičius. Diskusijoje, ar verta statyti Tautos namus, ar geriau įsigyti jau esamą pastatą Vilniuje, dalyvavo įvairių draugijų atstovai. Į anuomet aktualią lietuvių diskusiją įsitraukė ir M. K. Čiurlionis.

1907 m. lapkričio mėn. Lietuvių Tautos namų komitetas, kurį sudarė Lietuvių dailės ir Lietuvių mokslo draugijos nariai, „Vilniaus žinių“ 205 numeryje kreipiasi į visuomenę atsišaukimu, ragindamas įsteigti „Lietuvių Tautos namus“:

„[…] Kad sutaisyti parodą prisieina visą miestą išvaikščioti, nusilenkti ir maldauti, o pagalios patirti, kad meldimas atmestas, tankiausiai iš priežasties šovinizmo. Ir nieko negalima už tai pasakyti. Žmonės statosi namus sau, tiktai mes neturime savo pastogės, kur prisiglaustų mūsų kultūros žibintuvas. Ta pastogė bus „Tautos namai“. Nuo tos valandos, kuomet tie namai bus pastatyti, susitvirtins mūsų dirvą ir paliausime būti elgetomis, maldaujančiais prieglaudos savo mieste.“ (Ištrauka iš kreipimosi į visuomenę).

M. K. Čiurlionis entuziastingai palaikė šią nuo 1907 m. lietuvių bendruomenės puoselėtą idėją turėti vieną pastatą įvairių tautinių draugijų susirinkimams, chorų repeticijoms, spektakliams, koncertams, lietuvių dailės parodoms:

„Tam reikia rūmų ne bet kokių. Tam reikia tiesiog indų pagodos. Ne kokio kitokio stiliaus, tik, būtent, indų pagodų – šventinyčių stiliaus turėtų būti lietuvių tautos namai.“
„Lietuvių tauta tokia didinga, turi tokia garbingą praeitį, lietuvių tautos genijus toks stiprus, kad ką čia besvarstyti apie mažas patalpas. Mums reikia Vilniuje turėti savo didžius kultūros rūmus, kad užimponuotume pasaulį, kad atitiktų lietuvių pajėgumui…“ (Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį, Vilnius, 2006, p. 152)

„Taigi Vilniuje kelių žmonių buvo svajota rinkti pinigus, statyti rūmą „Tautos namus“, įkurti ten Lietuvos kultūros muziejų. Per vieną susirinkimą Čiurlionis pasakė: „Turi tie namai stovėti ant kalno, aš iš savo pusės visus savo paveikslus atiduosiu tokiems namams“. <…> –  tai baisu, kad meno kūriniai sklinda po privačias rankas – „Tautos namams“ reikia juos laikyti.“ (Iš S. Čiurlionienės atsiminimų).

Numanoma, kad šią mintį apie savų darbų dovanojimą „Tautos namams“ Čiurlionis išsakė Vilniaus lietuvių draugijų atstovų susirinkime „Tautos namų reikalu“ 1908 m. sausio mėn. M. K. Čiurlionis, galvodamas apie būsimą muziejų ir koncertų salę, karštai gynė šį sumanymą ir buvo ambicingesnis už daugelio: tai turį būti prabangūs rūmai su moderniai įrengta sale ekspozicijoms; jie turį stovėti ant kalno.

„– Mes turime pastatyti tautai ne namukus, – sakydavo jis, – bet puikiausius rūmus, tikrą palocių, ne už 10-30 tūkstančių, bet bent už 150-300 tūkstančių mažiausiai. Apie tai jis mėgdavo prie kiekvienos progos kalbėti. Išėjo kalba apie stilių, kokiu reikėtų statyti Tautos namus.
<…> Ne kokio kitokio stiliaus, bet, būtent indų pagodų – šventinyčių stiliaus turėtų būti lietuvių namai. Lietuviai, artimiausioji sanskrito tauta, savo dailės šaknis turi bendras su indų daile. Matei juk Tamsta mūsų klėtis, svirnelius kokis jų kraigų stogų panašumas į indų bei kinų bažnyčias <…> Tokiems namams išpuošti jis atiduotų visus savo paveikslus.“ (Iš Liudo Giros atsiminimų).

1911 m. spalį, jau po M. K. Čiurlionio mirties, lietuvių bendruomenė įsigijo sklypą statyboms Pamėnkalnyje, dab. vadinamo Tauro kalno teritorijoje. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šis sumanymas nebuvo realizuotas.

Šiandien puoselėjamas sumanymas šioje vietoje pastatyti Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“, kurioje būtų ir M. K. Čiurlionio salė. Ant Tauro kalno sostinėje kuriamo naujo, modernaus ir daugiafunkcio meno centro – Nacionalinė koncertų salės „Tautos namai“ naujienos – projekto eiga ir tikslai nuo šiol bus skelbiami naujoje interneto svetainėje taurokalnas.lt

Plačiau:
Daugiakalbis M. K. Čiurlionio namų audiogidas.
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
Stanislovas Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą