Muziejaus erdves papuošė Loretos Roževičiūtės-Elksnės 3D autostereograma, sukurta pagal M. K. Čiurlionio II paveikslą iš triptiko „Pasaka“, kuriame paslėptas vaikas su piene ir sklendžiantis mistinis paukštis. Išdidintas ir pakeistas kūrinio formatas iš horizontalaus į vertikalų 1,42 x 2,30 m. Toks formatas pasirinktas norint sukurti optinį kilimo įspūdį, tarsi nuaudžiant žemės ir dangaus sujungimą, pertapant ir interpretuojant ritmiškai pasikartojančius M. K. Čiurlionio kūrinių „Pasaulio sutvėrimas VIII“, „Pasaulio sutvėrimas IX“ ir „Pasaulio sutvėrimas XI“ motyvus. M. K. Čiurlionio dailės muziejui sukurta stereograma yra viena iš didžiausių pasaulyje.
Ritmiškumą, paremtą muzikos garsais, M. K. Čiurlionis dažnai naudojo savo dailės kūriniuose. Stebėdamas aktyvų stereogramos raštą ir pasinerdamas į trimatės pasakos gelmes, žiūrovas kviečiamas patirti ir vidinės muzikos garsus, sukurdamas savo garsų interpretaciją.
Žiūrėjimas į stereogramą veiksmingai stiprina akių raumenis ir padeda joms atsipalaiduoti. Tai puikus būdas pailsinti pavargusias akis, ypač tiems, kurie dirba su kompiuteriu. Dėl teigiamo emocinio poveikio stereogramos taip pat naudojamos ir meno terapijoje.
Loreta Roževičiūtė-Elksnė (g. 1980 m. Kaune) 1999 m. baigė Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą. Studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute ir 2004 m. įgijo taikomosios tekstilės bakalaurą. Nuo 1995 m. pradėjo domėtis autostereogramomis ir jų kūrimu. 2016 m. įkūrė „Vėjo rožės“ kūrybinę grupę, kuri padeda įgyvendinti autorės kūrybinius projektus. Šiandien „Vėjo rožė“ bendradarbiauja su akių klinikomis taikant stereogramas akių mankštai ir pristato savo kūrybą nacionaliniuose bei pasauliniuose muziejuose. Yra sukūrusi 3D darbų parodas: 2019 m. „Tikri dalykai akimis nematomi“ pagal Antoine de Saint-Exupéry kūrinį „Mažasis princas“ ir 2022 m. stereogramų parodą „Rojaus sodas“. „Vėjo rožės“ kūryba išsiskiria tuo, kad stereogramos piešiamos ranka ir dideliais formatais.
Stereograma prieinama asmenims, turintiems fizinę negalią.