M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.