en
Žemėlapis
Keliauti

Renginiai
Daugiau renginių

Naujienos
2022 Gruodžio 6
Anapilin iškeliavo Čiurlionio anūkė, skulptorė Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė
Gruodžio 4-ąją netekome Sofijos ir Konstantino Čiurlionių anūkės, skulptorės Dalios Onos Zubovaitės-Palukaitienės. Liūdna žinia pasidalyta M. K. Čiurlionio namų socialinio tinklo paskyroje. Naujieną M. K. Čiurlionio namams patvirtino velionės artimieji. „Dalia buvo neeilinis žmogus, talentinga skulptorė, kantri mokytoja, didelę dalį savo gyvenimo paskyrusi savo senelių kūrybos ir atminimo sklaidai. Tiems, kam teko garbė Dalią pažinti, ji atmintyje visada išliks kaip vienas jautriausių ir išmintingiausių žmonių. Džiaugiamės turėję galimybę bendradarbiauti ir iš jos mokytis. Reiškiame didelę užuojautą šeimai bei visiems Dalią mylintiems. Dangus pasipildė dar vienu šviesiu žmogumi. Pakelkime šiandien akis į dangų ir sukalbėkime maldelę už Dalios sielą“, – rašoma socialinio tinklo įraše. Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė gimė 1938-ųjų lapkričio 25-ąją, užgęso eidama 85-uosius metus. Prezidentas Gitanas Nausė
2022 Gruodžio 3
Plokštelę „Legendos“ pristatantys Pyšniakas ir Zubovas: ją padiktavo pats gyvenimas
Dviguba vinilo plokštele „Legendos“ žinomi muzikantai – violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas Rokas Zubovas įamžino pastaraisiais metais anapilin iškeliavusių, ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje palikusių kompozitorių Vidmanto Bartulio, Vytauto Barkausko, Fausto Latėno ir Anatolijaus Šenderovo atminimą. Taip pat įrašė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių. Plokštelės su šių autorių muzika violončelei ir fortepijonui pristatymo koncertas – gruodžio 6-ąją Vilniaus rotušėje, rašoma kūrėjų pranešime žiniasklaidai.  „Albumą padiktavo pats gyvenimas. Dar neseniai galėjome šių autorių paklausti, kaip interpretuoti kūrinį, pasikalbėti, kas iššaukė vieną ar kitą meninį sprendimą, o dabar, ką jie sukūrė, tapo neginčijama, neliečiama ir stabilu kaip marmuro uola. Supratome, kad metas jų muzikinę tradiciją tęsti, garsinti, palaikyti. Taip programa sudėta iš autorių, kurie pastaraisiais metais mus p
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą