1908 m. liepą M. K. Čiurlionis su sužadėtine Sofija Kymantaite praleido Palangoje. Čiurlionis gyveno netoli Birutės parko. Tikėtina, kad poros pasivaikščiojimų maršrutas vedė ir į parką, ir link rūmų bei Birutės kalno, kadangi Tiškevičiai bičiuliavosi su Oginskiais, o Čiurlionis yra mokęsis muzikos Plungėje.
Reprezentaciniai Palangos grafų Tiškevičių rūmai pastatyti 1897 m. vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos (dab. Birutė) parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX a. pabaigoje. Parko projekto autorius – iškilus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouard’as François André (1840–1911). Pastato projekto autorius – Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924). Šį dviejų aukštų mūrinį pastatą nuolatiniam gyvenimui Palangoje buvo pasistatęs grafas Feliksas Tiškevičius (1870–1932) (plačiau).
Parkas labai dinamiškas, pasižymi stebinančia kompozicinių komponentų gausa: centre abipus dvaro rūmų suprojektuoti aiškių geometrinių formų parteriai, nuo kurių atsišakoja į parko gilumą vedantys, vingiuoti takeliai. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodantis, parko takų tinklas išdėstytas taip, kad čia vaikštinėjančiam lankytojui atsivertų nesikartojantys daugiaplaniai gamtovaizdžiai (plačiau).
