1908 m. M. K. Čiurlionis į pirmąją lietuvių dailės parodą Kaune turėjo vykti traukiniu, taigi ir vienu seniausių Europoje geležinkelio tuneliu, baigtu statyti dar 1861 m.
Ryškiausią pėdsaką amžiaus pradžioje Lietuvos meniniame gyvenime paliko viena pagrindinių lietuvių dailės draugijos veiklos formų – dailės parodos, rengtos pagal Pirmosios lietuvių dailės parodos modelį, t. y. iš dviejų didelių skyrių – profesionaliojo meno ir tautodailės. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje buvo organizuotos dar septynios tokios parodos. Trys iš jų (1908, 1911 ir 1914), papildytos vietinių dailės mėgėjų rinkiniais, buvo perkeltos į Kauną, viena surengta Rygoje (1910).
Lietuvių dailės draugija (1907–1914) – Lietuvių dailės draugijos steigėjai yra dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Rimša ir advokatas Jonas Vileišis (plačiau).
Kauno geležinkelio stotis – Kaune pradėta statyti 1859 m. pavasarį (plačiau).
Kauno geležinkelio tunelis – antrojo tokio tunelio pasaulyje šiuo metu nėra. Tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Tai tikras tų laikų inžinerijos šedevras, iškastas 30 m aukščio kalvoje. Tunelis yra 1,28 km ilgio, 8,44 m pločio ir 6,95 m aukščio. Jis išskirtinis dar ir tuo, kad neturi dirbtinės ventiliacijos: dėl nuolydžio (natūralaus pažemėjimo) vėjas pats išpučia arba ištraukia traukinio dūmus. Tunelyje nutiesti dveji bėgiai, kad traukiniai galėtų prasilenkti (plačiau).
