Gobelenų M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais paroda Varėnoje

Lietuvos dailininkų gobelenų paroda „Po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtinės dangumi“ veikianti Varėnos kultūros centro (J. Basanavičiaus g. 17) Kino ir parodų salėje yra Nacionalinio kultūros kelio pirmojo  projekto kultūrinės topografijos meno savaitės „Čiurlionio Lietuva“ atidarymo renginių programos dalis.

Iškilaus menininko M. K. Čiurlionio kūryba suranda atgarsių daugelio kūrėjų -tiek muzikų, tiek dailininkų meninėse interpretacijose. Tai liudija ir gobelenų paroda iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Parodai atrinkti XX a. aštunto- devinto dešimtmečio pradžios septynių autorių aštuoni gobelenai, kuriuose vizualiai pastebimos ar asociatyviai juntamos M. K. Čiurlionio kūrybos inspiracijos. Artinantis kūrėjo  gimimo šimtmečiui menininkams tapo aktuali M. K. Čiurlionio kūrybos tematika: Vyko dailės parodos bei kiti  kultūriniai renginiai, liaudies menininkų sukurti aštuonių kompozicinių grupių stogastulpiai  pastatyti kelyje Varėna – Druskininkai.

M. K. Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo šaltiniu dažnai buvo gamta, įvairiai transformuoti, simboliškai įprasminti jos pavidalai, kurie ryškūs ir lietuviško gobeleno mene. Todėl parodai atrinkti gobelenai, kuriuose stilizuoti gamtos motyvai bei simbolinės kompozicijos asociatyviai susiję su plačiausiai žinomo Lietuvos menininko kūryba. Bene raiškiausias parodos akcentas ramių spalvų, lyriškų nuotaikų Genovaitės Žilinskaitės gobelenas „Miškas“ (1975) nuaustas menininko šimtosioms gimimo metinėms. Apibendrintai stilizuoto gamtovaizdžio kompozicija stebina efemeriškos erdvės harmonija, muzikalumu, sustingusių medžių vertikalėmis tarsi iškeltų rankų pirštais primena vidine gyvastimi, dvasingumu pulsuojančias paslaptingas M. K. Čiurlionio paveikslų vizijas. Kituose kūriniuose sutinkami simboliniai, apibendrinti, keistų nuotaikų, paslaptingumo kupini gamtos motyvai su žmonių ar gyvūnų pavidalais. Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės gobelene „Uolos“ ( 1972) pavaizduoti suakmenėję žmonių siluetai, o Ramutės Jasudytės gobelene „Septintasis“ (1981-82 ūkuose paniręs skrendančio paukščio motyvas sukelia įvairiaprasmes mintis.

M. K. Čiurlionio simbolinių vaizdinių pasaulėjautai, žmogaus santykio su Visata, temos aspektais, kūrinio suvokimo asociatyviais giluminiais saitais artima žymios tekstilininkės Danutės Kvietkevičiūtės kūryba. Šalia Druskininkų, Neravuose gimusi, o dabar jau tris dešimtmečius ten ir gyvenanti dailininkė tiesiog intuityviai jaučia didžiojo kūrėjo dvasią ir taip pat gvildena pagrindines meilės gyvenimui, vienatvės, mirties, žmogaus ryšio su Dievu temas. Savo gobelenuose jas perteikia įvairiai transformuotais, savitais įvaizdžiais, kur kasdieniai motyvai įgauna simbolinę prasmę. Jos gobelenas „Lopšinė“ (1972) kaip ir M. K. Čiurlionio tapyba pasižymi originaliais meniniais ieškojimais, netikėtomis vaizdinėmis metaforomis, kurios tiek paslaptingo turinio, tiek vaizdų įtaigumu kelia platesnių filosofinių apmąstymų asociacijas apie žmogaus vizijų, sapnų, ir pasąmonės pasaulį.

Paroda veikia nuo 2019 gegužės 24 iki liepos 20 dienos

                                                                                                                                                   Nijolė Žilinskienė

Rasos Augutytės fotografija


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą