Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55), siekdamas skatinti šiuolaikinius dizaino, meninių industrijų kūrėjus naudoti neišsemiamą Čiurlionio kūrybą, pritaikant jos idėjas mūsų kasdieniniame gyvenime, tęsia mini parodų ciklą „Čiurlionis ir dizainas“. Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į trečiosios parodos, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos, atidarymą. Menininkė Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Projekto tikslas buvo transformuoti M. K. Čiurlionio vinjetes, eskizus ir panaudoti juos audinių dizaine bei garsuose. Šio menininko gebėjimas kurti tarpdiscipliniškai buvo įkvepiantis ir pasirodė labai aktualus šiandieniniame meno kontekste. Instaliacijoje susijungia čiurlioniškasis vaizdas ir garsas, kuriuos autoriai meistriškai transformuoja, perkurdami jo formas, ritmus, pasikartojimus, e

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje lapkričio 27 d., trečiadienį, 19 val. kviečia į parodos „Exlibris Čiurlioniui“ atidarymo vakarą. Artėjant 150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui rengiama ekslibrisų paroda atskleis mažosios knygų grafikos autentiškumą ir ryšį su vienu garsiausių Lietuvos kūrėjų. Ji skirta priminti M. K. Čiurlionio įtaką ne tik muzikai, tapybai ir fotografijai, bet ir platesnei vizualinės kultūros raidai. Menininkas neabejotinai tapo kertiniu šios parodos akcentu, įkvėpusiu Lietuvos ir daugelio kitų šalių menininkus kurti šio unikalaus grafikos žanro kūrinius. Verta pažymėti, kad ir M. K. Čiurlionis prisidėjo prie lietuvių knygos ženklų kūrimo. Greičiausiai pagal jo piešinį Leipcige 1902 m. buvo padarytas knygos antspaudas švedų kompozitoriui K. Paulsonui. Vienas toks ekslibriso eskizas yra Čiurlionio piešinių albume. Čia taip pat yra kvadrate linijomis užtušuotas, bet dar įžiūrimas kitas, matyt, daili

M. K. Čiurlionio namai kviečia į antrąjį prof. dr. Naglio Kardelio paskaitų ciklo „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ susitikimą M. K. Čiurlionio namuose lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 18 val. Paskaitoje bus kalbama apie menines senųjų kultūrų simbolių interpretacijas Čiurlionio tapyboje, parodant, kad šių simbolių reikšmės, neprarasdamos pirmapradžio autentiškumo, dailininko paveiksluose įgyja papildomų originalių atspalvių, paryškinančių autorinę dailininko intenciją. Analizuodami meniškai perkeistus biblinius, senovės Egipto ir Mesopotamijos simbolius parodysime, kad jie leidžia geriau suvokti gilesnius Čiurlionio paveikslų prasmių sluoksnius. Kita vertus, atskleisime, jog tyrinėdami menines šių simbolių interpretacijas didžiojo dailininko darbuose, mes, padedami Čiurlionio genijaus, pradedame geriau suprasti ir tai, ką šie simboliai iš tiesų reiškė pačių senųjų kultūrų atstovams. Į mūsų akiratį pateks p

Lapkričio 26 d., antradienį, 18 val. M. K. Čiurlionio namuose pianistė Guoda Gedvilaitė klausytojus ves vienu iš svarbiausių M. K. Čiurlionio profesinio kelio etapų – atliks muzikinę programą „Čiurlionis Leipcige“. 19 amžius – Leipcigo aukso amžius. Tai buvo nuostabūs laikai, kai  Gewandhauso koncertinėje salėje orkestrui dirigavo F. Mendelssohnas, vėliau C. Reinecke, o solistais buvo tokie pianistai kaip, Clara Schumann, Ferencas Lisztas ir dar labai jaunas Carlas Reinecke. M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba skirstoma į ankstyvąją (1896–1903) ir vėlyvąją (1904–1910). Ankstyvasis periodas susijęs su studijų laikotarpiu Varšuvoje (1894–1899) ir Leipcige (1901–1902). Tai kompozitoriaus stiliaus formavimo ir kompozicinės technikos įvaldymo laikotarpis. To meto kūriniai ryškiai atspindi kompozitoriaus susižavėjimą Chopinu. Leipcigas – nauja pakopa M. K. Čiurlionio profesinio tobulėjimo kelyje. Šiame

M. K. Čiurlionio namai kviečia į muzikos stebuklų vakarus, Kalėdinių koncertų ciklą „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“. Magiškai spragsint židiniui, jaukiame M. K. Čiurlionio namų muzikos salone tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų karaliaus fortepijono, smuiko ir violončelės deriniai bei operos pasaulio gaidos. Septintus metus žymintis M. K. Čiurlionio namų šventinis koncertų ciklas „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“ šiais metais kvies į tris nepakartojamus stebuklų vakarus, nukelsiančius klausytojus į žavingą svajonių, pasakų, pasakėčių ir padavimų pasaulį. Nuo švelnių nakties tonų iki aušros preliudijų – tai kelionė, kuri įtrauks kiekvieną, pažadindama naujų metų stebuklą muzikinėmis harmonijomis. 2024 m. gruodžio 28, 29 ir 31 dienomis į Čiurlionio svetainę susirinkusius klausytojus pasitiks muzikos meistrai: smuikininkė Agata Daraškaitė ir pianistė Simona Zajančauskaitė, Nyderlan

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pristato naują paskaitų ciklą „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“, kurį išskirtinai M. K. Čiurlionio namams parengė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Humanitarinių mokslų dr. Naglis Kardelis. Pirmoji paskaita „Išvysti pasaulį Čiurlionio žvilgsniu: kuo Čiurlionio kūryba įdomi filosofui“ vyks lapkričio 7 d. 18 val. „Čiurlionio kūrybos slėpiniai” – tai vis nauji mūsų dvasią stiprinantys turtai, nuolat atrandami lietuvių genijaus tapybos ir muzikos gelmėje. Šis slėpiningumas – tai tikras, autentiškas, sunkiai suvokiamas ir kiekvieną kartą vis kitaip patiriamas gelmiškumas, o ne kokios nors dirbtinės mistifikacijos, kuri kiekvienai genialiai kūrybai visada svetima, rezultatas. Galbūt didžiausias Čiurlionio kūrybos slėpinys yra tai, kad ji, nors tiek aptarinėta ir taip išsamiai analizuota, mums vis tiek niekada

Pristatome koncertų ciklo „Dialogai su Čiurlioniu“ 2024 metų sezono uždarymo atlikėją, pianistę Mariną Baranovą, kurią vienintelį vakarą, spalio 24 d. 18 val., galėsime išgirsti M. K. Čiurlionio namuose – skambės jos „dialogas“ su Čiurlioniu. Jei žmogaus asmenybė yra kaip mozaika, tai Marinos Baranovos mozaika susideda iš išskirtinai daug ypač spalvingų ir ryškių gabalėlių. Gimusi Charkive (Ukraina) muzikų šeimoje su fortepijonu  ji buvo supažindinta dar prieš gimstant. Marinos Baranovos namai buvo muzikinių nuotykių žaidimų aikštelė, turejusi įtakos jos kaip pianistės virsmui. Nuo pat mažens jos tėvai mokė laisvės muzikoje, tie potyriai šiandien menininkei leidžia patirti muziką kaip holistinį pašaukimą, nesvarbu, kokiame ji būtų vaidmenyje – pianistės, kompozitorės ar improvizatorės. Baigusi muzikos mokyklą gimtajame Charkive, Marina Baranova sulaukė legendinio pedagogo Vladimiro Krain

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, ruošdamiesi kompozitoriaus M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, tęsia meninį-edukacinį projektą „Susitikimai su Čiurlioniu“. Ketvirtus metus bendradarbiaujant su Vilniaus miesto vaikų dienos centrais, nevyriausybine organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir VšĮ „Gravitas Shola“ vykdomas projektas suteikia galimybę socialinės atskirties zonoje gyvenantiems, dėl karo palikusiems namus ukrainiečių vaikams ir didesnio visuomenės dėmesio reikalaujantiems moksleiviams išsamiau susipažinti su dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio daugiasluoksne kūryba ir asmenybe. Projekto dalyvių apsilankymas M. K. Čiurlionio namuose – tai žingsnis Vilniaus istorinių vietų pažinimo link, suteiksiantis impulsą tolimesniam norui pažinti miestą bei tapti žingeidžiais kultūros lauko dalyviais. Šių metų projektą sudaro dviejų renginių ciklas „Kastukas sugrįžo!“, supažindinantis su Čiurlion

Pristatome naujausią režisierės Livijos Krivickaitės projektą – teatralizuotą ekskursiją „Sofijos ir Konstantino Vilnius“, leisiančią nusikelti į praėjusio amžiaus Vilnių, įsijausti į Čiurlionių gyvenimo siužetą bei patirti miestą iš naujo. Ekskursijos premjera įvyks rugsėjo 30 dieną. M. K. Čiurlionio namuose ne vienerius metus dirbanti ir kurianti jaunoji režisierė itin atidžiai tyrinėja Sofijos ir Konstantino meilės istoriją, literatūrinį palikimą, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės atsiminimus bei gyvenimą po meilės. Nenuostabu, kad dauguma iš keliasdešimties L. Krivickaitės įgyvendintų projektų puoselėja Čiurlionių meilės tematiką. Pagrindiniai autorės darbai – paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“, kurios metu pirmą kartą Vilniuje eksponuoti Čiurlionių vestuviniai žiedai; įgarsintų Sofijos ir Konstantino laiškų ištraukų audiogidas „Čiurlionių meilė“; patyriminė paroda „Improvizuotas �

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje tęsia 2020 metais pradėtą parodų ciklą „Čiurlionio gentis šiandien“, kuris leidžia lankytojams susipažinti su po visą pasaulį pasklidusios plačios Čiurlionių genties atstovais. Rugsėjo 25 d. 18 val. ciklą papildys ir savo personalinę fotografijų parodą „Camera Obscura. Miražai“ pristatys fotožurnalistas Paulius Lileikis, kuris savo medatyvių išgyvenimų fiksavimui naudoja unikalias savadarbes kameras – medinukus fotoaparatus. P. Lilleikis. Miražai. Autoportretas-plyta. Beveik keturis dešimtmečius su fotokamera nesiskiriantis Paulius Lileikis yra išbandęs kone visus fotografijos žanrus, ne tik išnagrinėjęs visas technines galimybes – nuo ryškinamų sovietiniu fotoaparatu „Smena“ išfotografuotų juostelių iki skaitmeninio vaizdo, – bet ir susikūręs savo, kaip fotografo, estetinį pasaulį ir to pasaulio filosofiją. Dvidešimt keturių kūrinių paroda „Camera obscura. Miražai“, kuri�