en
Žemėlapis
Keliauti

Naujienos
2021 Birželio 10
Aplankykite muziejų – laimėkite „Bičiulystę“
Švęsdamas savo šimtmetį, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus paruošė dovanų lankytojams ir kviečia nuo birželio 15 d. dalyvauti žaidime „Aplankykite muziejų – laimėkite „Bičiulystę“. Šis konkursas skirtas visiems M. K. Čiurlionio, meno ir kultūros mylėtojams, o, norint jame dalyvauti, tereikia apsilankyti muziejuje. Tai puiki proga vėl pamatyti iš kelionių po užsienį grįžusius M. K. Čiurlionio kūrinius. Šio menininko darbai neseniai muziejų pasiekė iš Latvijos dailės muziejaus Rygoje, kur vyko Baltijos šalių šimtmečio projekto paskutinė paroda „Laukinės sielos. Simbolizmas Baltijos šalių mene“. Pirmoji ciklo paroda įvyko d’Orsay muziejuje Paryžiuje 2018 metais. Po to paroda keliavo į Estijos dailės muziejų KUMU, Nacionalinę galeriją Vilniuje, o galiausiai į Latviją. Tad nuo birželio 15 d. į ekspoziciją sugrįžta ciklas „Pasaulio sutvėrimas“, „Sonata VII (Piramidžių sonata)“, „Sonata V (J
2021 Birželio 3
56 Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose
Šį sekmadienį, birželio 6 d. 13 val. prasideda 56 fortepijoninių rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose. „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu.“ Taip savo atsiminimuose rašė Jadvyga Čiurlionytė, jauniausioji kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sesuo. Prieš šimtą dvidešimt metų, sugrįžęs iš Varšuvos vasaroti į savo vaikystės miestą Druskininkus, kompozitorius nevengdavo vakarais prisėsti prie pianino ir improvizuoti, arba groti savo kompozicijas. Sode susirinkę šeiminykščiai ir bičiuliai paskęsdavo vakarėjančiame ore sklandančiuose pianino garsuose. Gimė tradicija, kuri nuo 1965 m. yra ir toliau plėtojama. Čia dabar vasaromis atvyksta visų kartų Lietuvos pianistai, pasižymėję tarptaut
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą