en
NAKTINIAI SKAITYMAI prie paminklo M. K. Čiurlioniui Druskininkuose
Pradžia: 2020-08-28 20:30
Pabaiga: 2020-08-28
V. Kudirkos g. 45, Druskininkai
Paminklas Čiurlioniui

NAKTINIAI SKAITYMAI prie paminklo M. K. Čiurlioniui (V. Kudirkos g. 45, Druskininkai)

Rugpjūčio 28 d. 20.30 val.

 

Išskirtinėje miesto erdvėje, alsuojančioje kūrėjo dvasia – prie skulptoriaus V. Vildžiūno paminklo M. K. Čiurlioniui vyks M. K. Čiurlionio laiškų Sofijai ir kito literatūrinio palikimo naktiniai skaitymai. Didingas, daugiau nei penkių metrų aukščio Čiurlionis, nukreipęs žvilgsnį į neaprėpiamus tolius, paniręs pasakiškame įvairiausių spalvų žaisme, prabils dviejų talentingų menininkų lūpomis: literatūrinius tekstus skaitys aktorius, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis ir teatro bei kino aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.

Profesionalių aktorių skaitymai bus lydimi chorinės muzikos ir fortepijoninių kompozitoriaus kūrinių: M. K. Čiurlionio namų choras (vadovas Mantvydas Drūlia) pakvies susipažinti su subtiliu ir melodikos savitumu išsiskiriančiu  M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų chorui repertuaru.

Čiurlionio gyvenimo keliu ves jo provaikaitis, daugiau kaip trisdešimt metu intensyviai užsiimantis menininko kūrybos studijomis ir sklaida visame pasaulyje, fortepijono burtininkas Rokas Zubovas, atskiras kelio dalis sujungdamas fortepijoninės muzikos kūriniais.

Atlikėjai: Justas Tertelis, Vesta Šumilovaitė-Tertelienė,  M. K. Čiurlionio namų choras, Rokas Zubovas.

Renginys nemokamas

 

M.K. Čiurlionis kūrė ne vien dailę ir muziką. Beveik visą savo kūrybinį laikotarpį jis nepaleido iš rankų plunksnos, mėgindamas jėgas literatūroje. Visą Čiurlionio publicistiką, o ypač laiškus, žymi ryškus žodis ir talpus vaizdas. Menininko tekstuose apstu muzikalumo apraiškų, kūrinėliams būdinga vaizdinga, metaforiška, simbolinė, plastiška, skambi, muzikali kalba, turtinga intonacija, dekoratyvus, tapybiškas, o kartu emocingas ir prakilnus stilius, įvairi sakinių struktūra ir ritmika. Čiurlionis – vienas pirmųjų lietuvių autorių, kuris pradėjo taikyti muzikos formos principus žodžio kūryboje.

Ne mažiau už vaizdinį meną kompozitoriui rūpėjo ir lietuvių muzika. Nuo jaunystės Druskininkų apylinkėse klausydavęs ir užrašinėdavęs liaudies dainas, ilgai improvizuodavo prie pianino, o iš garsų pilnumos vis išnirdavo ta pati graudi, plačių laukų giesmė. „Gerai jas (liaudies dainas) suprasti ir jausti tegali lietuvis, ir tai išgirdęs kur laukuose, kuomet dainininkas neprašytas, nelieptas, pats sau dainuoja, – rašė Čiurlionis. – Kažkoks keistas skundas, raudojimas, ilgėjimos, širdies ašaros girdėti. Tokios tatai seniausios dainos“.

Anot kūrėjo, lietuvių liaudies melodijos galėjo padėti kompozitoriams sukurti lietuvišką muzikinę kalbą. Pamatęs, kad lietuviškiems chorams trūksta gero tautiško repertuaro, pradėjo jį kurti, pritaikydamas populiarias dainas – „Šią naktelę“, „Sėjau rūtą“, „Šėriau žirgelį“. Talentingas menininkas išsiveržė iš tradicijos tėkmės ir pateikė visuomenei šiuolaikiškos, geriau suvokiamos ir sąmoningai puoselėjamos lietuviškos muzikos viziją. Vokalinę Čiurlionio muziką sudaro harmonizuotos lietuvių liaudies dainos chorui ir keletas bažnytinių kūrinių, išsiskiriančių dideliu meniškumu.


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą