Vytauto g. 17, 00101 Palanga
Numeriai: +370 460 53 501, +370 460 30314, +370 460 51319.
Ekskursijų užsakymas +370 460 30314
El. paštas: gintaro.muziejus@lndm.lt
Reprezentaciniai Palangos grafų Tiškevičių rūmai pastatyti 1897 m. vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX a. pabaigoje. Parko projekto autorius – iškilus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouard’as François André (1840–1911). Pastato projekto autorius – Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924). Šį dviejų aukštų mūrinį pastatą nuolatiniam gyvenimui Palangoje buvo pasistatęs grafas Feliksas Tiškevičius (1870–1932). Tai neoklasicistiniai rūmai, turintys renesanso, baroko, klasicizmo bruožų bei kompozicijos elementų. Pastatas yra taisyklingos konfigūracijos, lenkto fasado su puslankio pavidalo terasa. Į ją pakylama laiptais, kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto skulptūra ir vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje – kolonų portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės patenkama į rozariumą. Prie vakarinės rūmų fasado pusės yra prijungta neorenesansinio stiliaus bruožų turinti aštuoniakampė koplyčia, kurios stogas yra kupolo formos. Rūmų fasadai yra dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti orderiniais elementais. Rūmus išpuoselėjo grafas Feliksas Tiškevičius.
1908 m. liepą M. K. Čiurlionis su sužadėtine Sofija Kymantaite praleido Palangoje (ji buvo apsistojusi S. ir A. Bugailų name). M. K. Čiurlionis gyveno netoli Birutės parko. Tikėtina, kad poros pasivaikščiojimų maršrutas vedė ir į parką, ir link rūmų bei Birutės kalno.
1939 m. Tiškevičiai Lietuvos Vyriausybei siūlė nupirkti parką su rūmais. Ten buvo planuojama įrengti Lietuvos Respublikos prezidento reprezentacinę vasaros rezidenciją.
Karo ir pokario metais pastatas buvo gerokai apgadintas. Rūmai restauruoti 1957 m. pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. Po to čia keletą metų veikė Lietuvos Dailininkų sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose ne tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir poilsiaudavo.
1963 m. rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmuose Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu atidarytas Lietuvos dailės muziejaus (dabar – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus) filialas – Gintaro muziejus, kuris čia veikia iki šiol. Iš pradžių muziejaus ekspozicijos užėmė vos 96 kv. m ir jose buvo rodomi 478 eksponatai. Palaipsniui Palangoje susiformavo svarbus gintaro rinkimo, tyrinėjimo ir populiarinimo centras. Šiuo metu muziejaus lankytojus plačiai pažinčiai su gintaru kviečia net 15 salių, kurių bendras plotas 750 kv. m. Ekspozicijos pasakoja apie gintaro susidarymo istoriją, jo paplitimą, prekybos kelius, gintaro apdirbimą, panaudojimą.
Didelė ir bene daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukianti – gintaro inkliuzų kolekcija. Iš pagrindinių ekspozicijų salių galima patekti ir į Tiškevičių rūmų koplyčią. Joje paskutiniaisiais metais organizuojamos įvairios teminės dailės parodos.
Lankytojai aptarnaujami, parodos, ekspozicija veikia:
Rugsėjo 1–gegužės 30 d.:
Antradieniais–šeštadieniais – 11.00–17.00 val. (lankytojai įleidžiami iki 16.30 val.)
Sekmadieniais – 11.00–16.00 val. (lankytojai įleidžiami iki 15.30 val.)
Valstybinių švenčių išvakarėse dirba valanda trumpiau
Birželio 1–rugpjūčio 31 d.:
Antradieniais–šeštadieniais – 10.00–20.00 val. (lankytojai įleidžiami iki 19.00 val.)
Sekmadieniais – 10.00–19.00 val. (lankytojai įleidžiami iki 18.00 val.)
Valstybinių švenčių išvakarėse dirba valanda trumpiau
Ekspozicijos, parodos pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis neveikia.