Karklėnuose Sofijos motina Elžbieta Kymantienė, norėdama prasigyventi, septyniems metams išsinuomojo Leliugų ūkį, bandė ten ūkininkauti, tėvas Leonas Kymantas pagalbon atvažiuodavo iš Kulių. Sodyba, namas su dideliu stikliniu priebučiu, priklausė Jonui Leliugai, kuris 1907 metais išvyko su šeima laimės ieškoti į Ameriką, palikęs tik seną motiną Klarą. Jai E. Kymantienė davė išimtinę. Klaros atmintyje iki smulkmenų liko prisiminimai, kai Sofija ir Konstantinas lankėsi sodyboje (neišlikusi). Juos aprašė Eleonora Ravickienė knygoje „Šimtmečių takais“.
Gražios Karklėnų apylinkės įkvėpė jaunuosius menininkus, vietiniai žmonės dažnai juos matydavo laimingus, klajojančius po Karklėnų apylinkes, vaizdingais Vieštovės upės skardžiais. Čiurlionis dažnai nuklysdavo iki pat ąžuolų ramybe apsuptų maro kapinaičių. Tokia vieta paliko dailininkui gilų įspūdį, atpažįstamą jo paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai“, 1909 m.
