en
Buvusios fazaninės vieta (Parko g. 1)

„Fazaninė“, dar vadinama „žvėrinčiumi“ – pastatas, skirtas dvaro parko faunos prižiūrėtojui gyventi. Dvare buvo auginami fazanai, kuriuos vadino „bažankomis“ (lenk. „bažant“ – fazanas), o prižiūrėtoją – „bažanterininku“. Paskutinis fazanų prižiūrėtojas buvo Andžejus Kotoviakas. (E. Ravickienė „Šimtmečių takais“).

Kaip pasakojo dvaro virėjas Leonas Daumantas, M. K. Čiurlionis mėgo būti parke, jam patiko slėpiningos, tamsios vietos, medžių tankumynai pereinantys į natūralų mišką. Patiko tvenkiniai, juose plaukiojančios gulbės, vaikštinėjantys povai. Akį traukė per parką pratekančio Babrungo kilpos, ten gyvenantys baliniai vėžliai vadinami „čerepachomis“. Parko vakarinėje pusėje prie ūkinių vartų buvo įrengta fazaninė, aplink vaikštinėdavo spalvingi fazanai, atbėgdavo prijaukinta stirnaitė.

Fazanai „bažanterininko“ (fazano prižiūrėtojo) buvo lesinami du kartus per dieną keistu „muzikiniu“ būdu – sutrimituojant trimitu. Paukščiai, išgirdę šį garsą,  kūlversčiais virsdavo prie paukštidės žinodami, kad trimito garsas – pusryčiai, vėl trimito garsas – vakarienė. Kai M. K. Čiurlionis išvažiavo iš Plungės jo palydėti su gražia gyva palyda – fazanais, povais, prijaukinta stirnaite – atėjo ir fazanų prižiūrėtojas Andžejus Kotoviakas. Su šia miela draugija susigyvenęs buvo ir M. K. Čiurlionis: dažnai paglostydavo gražios  stirnaitės nugarėlę, papešdavo jai žolės, gėrėdavosi fazanų plunksnomis.

Ši parko vieta neliko užmiršta ir vėlesniais metais, kai M. K. Čiurlionis su jaunute žmona Sofija, apsistoję pas dėdę kunigą Vincentą Jarulaitį klebonijoje, kasdien eidami pasivaikščioti po Plungės apylinkes, parką, pasukdavo ir pro buvusį žvėrinčių, kuris tuo laiku jau buvo išardytas.

Plungės išmanusis parkas


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą