1856 m. Druskininkų centre šalia Nemuno ir gydyklų buvo pastatyta didelė medinė salė – kurhauz‘as. Tai buvo visuomeninės paskirties statinys – poilsiautojų susirinkimo, pažinties, pramogų vieta. Vasaros sezono metu čia vykdavo koncertai. 

M. K. Čiurlionis, tiek būdamas vaikas tiek suaugęs ne kartą lankėsi kurhauz‘e. Sesuo Juzė Čiurlionytė-Stulgaitienė atsiminimuose pasakoja, kaip kartą M. K. Čiurlionis dalyvavęs kurhauz‘o parodos ruošos darbuose ir pamokęs vieną puikuolį. Tai buvęs vaistininkų sūnus Stromskis, kuris užuot dirbęs, tik kitiems nurodinėjo. Prisiartinęs prie M. K. Čiurlionio jis pradėjo aiškinti, rodydamas lazdele, ką reikia esą patvarkyti. Tuomet Mikalojus be jokios ironijos pasakė: 

„-Kadangi aš mažesnis, aš ten nepasiekiu. Gal, tamsta, pats pabandytum – tamsta juk didesnis!”
(Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Sudarė V. B. Pšibilskis. „Aidai“, 2006). 

Tai girdėjusieji pradėjo atvirai juoktis, o Stromskiui neliko nieko kito, kaip pačiam patvarkyti, ką buvo Čiurlioniui nurodęs. Mikalojus kurhauz‘ą taip pat yra užfiksavęs savo piešinyje, grįžęs iš dailės studijų 1904/5 metais.  

Deja Druskininkų kurhauz‘as Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė. Jo vietoje Lenkijos laikais buvo pastatytas kitas visuomeninės paskirties statinys. Šiandien jame veikia muzikinis restoranas (V. Kudirkos g. 22, Druskininkai). 

Parengė Regina Stankevičienė