Prasidėjus 1908 m. vasarai, prieš išsikeldamas iš Vilniaus, M. K. Čiurlionis kartu su sužadėtine Sofija Kymantaite ant Gedimino pilies kalno pasitiko aušrą:
„Konstantinas kraustėsi – svarbiausia buvo įdėti pirktą išsimokėjimui pianiną į dežę, nugabenti į stotį – išsiųsti į Druskininkus. Paskutinis vakaras – nusprendėm sulaukti aušros ant Gedimino kalno. Vilnius vasaros naktį, Vilnius auštant stebėtas nuo Gedimino kalno! Tai buvo lyg jam sukurta. Ne veltui MKČ paveiksluose taip daug fantastingų miestų. Ir Vilnius tą naktį buvo lyg gražiausia pasaka.“ (Iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės atsiminimų. 1908 m. birželio 1-3 d.).
Šiandien Gedimino kalnas yra vienas lankomiausių Vilniaus miesto turizmo objektų. Lankytojai į kalną gali pakilti istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės (nepritaikyta dviračiams, neįgaliųjų ar vaikiškiems vežimėliams) bei iš vidinio Senojo arsenalo kiemo keliančiu keltuvu (mokama). Gedimino kalne veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Gedimino pilies bokštas. Jame įkurta ekspozicija supažindina su Vilniaus, kaip politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro, istorija (plačiau).
Plačiau:
Daugiakalbis M. K. Čiurlionio namų audiogidas.
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje: istorija ir veikla (2017).
Stanislovas Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).
