Apsistojęs Vilniuje, M. K. Čiurlionis nuo 1907 m. lapkričio iki 1908 m. birželio nuomojosi kambarį šio namo bute, anuomet pažymėtame 6 numeriu. Čia gyvendamas, jis atliko daug svarbių lietuvių kultūrai darbų: būdamas Lietuvių dailės draugijos vicepirmininku surengė Antrąją lietuvių dailės parodą, keturis kartus per savaitę vesdavo draugijos „Vilniaus kanklės“ chorą, kūrė savo fortepijoninių peizažų ciklą „Marės“, čia rašė balsų partijas chorui, teikė pamokas. Šiame būste viešėjo būsima M. K. Čiurlionio sužadėtinė bei žmona Sofija Kymantaitė.
M. K. Čiurlionio namai (atidaryti 1995 m. rugsėjo 22 d., minint M. K. Čiurlionio 120–ąsias gimimo metines) gyvuoja tame pačiame name, kuriame, apsisprendęs apsigyventi Vilniuje, kambarį 1907 metų rudenį išsinuomojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
„<…> Palikti Varšuvą, kur turėjo daugybę bičiulių, kur gyveno muzikų ir dailininkų pasaulio centre, paskatino dvi priežastys. Po pirmosios [lietuvių] dailės parodos jam staiga pasidarė ne tik aišku, kad jo vieta Lietuvoje – Vilniuje, bet stumte stūmė lyg koks [I. K anto] „kategoriškas imperatyvas“ čia dirbti meno srityje, žadinti, kelti, čia rodyti žmonėms, ką jie patys gali sukurti. <…> Kurti lietuvių chorą Vilniuje atrodė jam pirmasis tikslas.“ (Iš S. Čiurlionienės atsiminimų).
„K. Čiurlianis, baigęs Varšavos ir užsienyje Leipcigo konservatoriją, apsigyveno Vilniuj ir mokina skambinti ant fortepijono ir muzikos teorijos. Jo adresas Andrejevo gatvė 11, b. 6.” Toks skelbimas 1908 metų pradžioje buvo spausdinamas „Vilniaus žiniose”.
„Išėjome iš parodos – paskui pro rotušės rūmus žemyn – pasukome į siaurą skersgatvį, įėjome į senų namų dengtą tarpuvartę – per kažkokį prieangį, šeimininkės valgomąjį kambarį – ir tas kambariukas su žemu langu į gatvę. Prie lango stovėjo kanapa, prieš ją – apvalainas stalas, prie sienos iš dešinės pianinas. Atsisėdau ant kanapos, užmerkiau akis, Konstantinas improvizavo…“
Kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša savo atsiminimuose prideda daugiau detalių apie Čiurliono kambarį. Iš jo pasakojimo aiškiau galime susidaryti kambario visumos įspūdį:
„Jo kviečiamas, kitą dieną nuėjau jo aplankyti… Kambarys buvo žemas bet erdvus. Jame stovėjo siaura geležinė lova, prie jos nedidelis stalelis su kėdute. Prie kitos sienos buvo pastatytas nuosavas Lippenbergo firmos pianinas. Apie savo pianiną Čiurlionis mėgdavo sakyti, kad jis yra labai geras, nes stiprios konstrukcijos ir pigus – tekaštuojąs 350 rublių. Viršuje pianino ant sienos buvo prikalta pušies šakutė. Prie lovos – kita. Dar pora kėdučių ir lagaminas, kuriame buvo visas jo turtas – rankraščiai; ant pianino žiupsnelis gaidų, ant lango fotoaparatas. Tai ir visas jo kambario apstatymas.“
Kambarėlyje, kurį nuomojosi M. K. Čiurlionis, taip pat lankėsi menininkai bei dailės pedagogai Levas Antokolskis, Ivanas Trutnevas, literatas Liudas Gira, lietuvių visuomenininkas gydytojas Andrius Domaševičius ir daugelis kitų.
Į kultūrinę veiklą Vilniuje pasinėręs Čiurlionis: rengė dailės parodas, rašė straipsnius kultūros klausimais į lietuvių spaudą, buvo Lietuvių dailės draugijos valdybos pirmininkas ir garbės narys. Todėl Vilniuje Čiurlionis neturėjo kada tapyti, trūko laiko, o ankštas kambarėlis buvo per mažas dailininko dirbtuvėms:
„<…> Netapau, nekompanuoju, pianino dar neturiu, o žinodama kitką, gali įsivaizduoti, kaip jaučiuosi.“ (Iš M. K. Čiurlionio laiško Halinai Volman, 1907 m. gruodžio pradžia).
Pastatą ženklina memorialinė lenta (bronzos reljefo aut. Leonas Pivoriūnas, šrifto aut. Albertas Gurskas).
1987 m. ir buvo įsteigta M. K. Čiurlionio draugija. Remigija Bukaveckienė tapo jos sekretore (pirmininkas prof. V. Landsbergis). 1991 m. ji ėmėsi istorinių tyrimų ir dokumentiškai įrodė, kokiame bute kurį kambarį nuomojosi Vilniuje gyvendamas M. K. Čiurlionis. Ji įdėjo daug pastangų, kad šioje memorialinėje vietoje M. K. Čiurlionio draugijos aktyvas įkurtų Čiurlionio namus.
M. K. Čiurlionio namai šiandien
Vieta, puoselėjanti nuolat naujai atrandamus Čiurlionio kūrybos ir asmenybės, aplinkos ir įamžinimo aspektus. Čia klesti visos kūrybos formos – muzika, dailė, žodžio kūryba – gebančios įkvėpti ir pakylėti virš kasdienybės. Savo veikla M. K. Čiurlionio namai tiesiogiai ir nuotoliniu būdu jungia čiurlionistikos mylėtojus visame pasaulyje, kurdami aukštos meninės ir kultūrinės vertės paslaugas.
Veiklos: Ekskursijos; Edukaciniai užsiėmimai; Koncertai; Kino vakarai; Teatralizuoti renginiai; Teminės parodos; Tarptautiniai projektai.
Savičiaus g. 11, Vilnius
mkc.namai@gmail.com
+370 646 53 503
Darbo laikas:
II-V 11.00–17.00
VI 13.00–17.00
Plačiau:
Daugiakalbis M. K. Čiurlionio namų audiogidas.
Čiurlionių meilės istorija audiogidas.
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
Virtualios realybės filmas „Angelų takais“
Stanislovas Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).