Čiurlionių šeima apie 1878 m. atsikrausčiusi gyventi į Druskininkus ilgą laiką neturėjo nuosavo būsto. Kuriuose namuose apsigyveno pirmiausiai dabar jau sunku pasakyti, tačiau ilgiausiai šeima glaudėsi pas miesto legenda tapusį šykštuolį, pravardžiuojamą Krisiuku (jo vardas ir pavardė nėra žinomi). Jo namai stovėjo Druskininkų centre, dabartinėje V. Kudirkos gatvėje, ant Druskonio ežero kranto. Tai buvo pirmieji namai iš kairės įžengus per miesto vartus. Būtent šiuose namuose mažasis Kastukas Čiurlionis ir praleido savo vaikystę. Daug laiko būdavo ant ežero kranto: tai sraiges rinkdavo, tai mėtydavo akmenukus į vandenį. Dažnai Kastukas dingdavo nendrių tankumyne, gąsdindamas mamytę, ir, tik jai tris kartus pašaukus, pasirodydavo.
Jadvyga Čiurlionytė atsiminimuose pasakoja, kad Kastukas būdamas kokių ketverių metų mamai iškrėtė tokį pokštą: bandė vienas plaukti per ežerą ir kitame krante priskinti mamai gražių mėlynų gėlyčių – ašariukių. Krante stovinti metalinė vonelė skalbiniams vaiko vaizduotėje virto puikia valtele ir jis pasiirdamas lazda išplaukė. Laimei, visa tai matė žvejys ir laiku išgelbėjo skęstantį Kastuką, nors šis priešinosi – planavo baigti savo pradėtą kelionę.
Remiantis J. Čiurlionytės atsiminimais, namus prie Druskonio ežero Čiurlionių šeima nuomojosi du kartus, kai M. K. Čiurlioniui buvo maždaug 3-4 metukai ir 8 – 20 metų. Šiuose namuose gimė šeši vaikai iš eilės: Povilas, Juozas (mirė, metų nesulaukęs), Stasys, Petras, Jonas ir Valerija. Deja, iki šių dienų namelis nėra išlikęs.
Valerija Čiurlionytė – Karužienė labai norėjo, kad paminklas M. K. Čiurlioniui būtų pastatytas V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankirtos skverelyje prie Druskonio ežero, kur stovėjo Krisiuko namas. Bet jos svajonėms nebuvo lemta išsipildyti.