Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija (dab. Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas, Pelėdų kalne) Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus istorijos pradžia. 1921 metų gruodžio 14 dieną Lietuvos steigiamojo seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ėjęs ir Respublikos Prezidento pareigas, paskelbė „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymą“. Pagrindinis akstinas kurti muziejų buvo poreikis išsaugoti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą. 1922 metais remiantis šiuo įstatymu, Švietimo ministerija iš Sofijos Čiurlionienės nupirko visus jos nuosavybėje buvusius M. K. Čiurlionio kūrinius (193 vnt.) už 65 000 vokiečių aukso markių, tapusius Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pagrindu.
Muziejaus steigimo būtinybė buvo įsisąmoninta, tačiau realių veiksmų imtasi tik praėjus dar porai metų. Iki to laiko galerija egzistavo tik dokumentuose. Nebeapsikentę valdžios neveiklumo, 1923 metais aktyviausi menininkai vasario 21 dieną pradėjo dvi su puse dienos trukusį visuotinį streiką. Streiko komitetas, kurį sudarė dailininkai Justinas Vienožinskis, Ignas Šlapelis, Petras Kubertavičius ir Paulius Galaunė, tuometinei valdžiai metė rimtus kaltinimus dėl abejingumo kultūros ir meno reikalams. Tik po tokio drąsaus žingsnio 1924 metais prelato Mykolo Krupavičiaus (tuometinio žemės ūkio ministro) iniciatyva Ministrų kabinetas skyrė 190 000 litų laikiniems galerijos rūmams statyti pagal Vladimiro Dubeneckio parengtą „Meno mokyklos fligelio – laikinosios Čiurlionies galerijos projektą”. Kaip tik tais metais kovo mėnesį prie kuriamos M. K. Čiurlionio galerijos vairo stojo tuomet vienintelis Lietuvoje muziejininko išsilavinimą Paryžiaus Luvro mokykloje įgijęs dailininkas Paulius Galaunė. Šiai įstaigai, vėliau peraugusiai į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, jis vadovavo 25-erius metus.
Pelėdų kalnas – unikali Kauno Žaliakalnio vieta, pasižyminti gražia gamta, turtinga istorija, išskirtine architektūra ir kvapą gniaužiančia panorama. 1924 metais vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vincas Grybas Kauno meno mokyklos tvorą papuošė įspūdingomis pelėdų skulptūromis. Nuo to meto šis kalnas buvo pradėtas vadinti Pelėdų kalnu (plačiau).
Plačiau: ciurlionis.lt
