1908 metų vasarą visą mėnesį sužadėtiniai Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis praleido Palangoje. Iš Palangos arkliais jiedu išvyko į Plungę, kur Sofija turėjo tikslą supažindinti dėdę kleboną Vincentą Jarulaitį (anot klebono kiek pavėluotą) ir tėvus su sužadėtiniu Konstantinu. Tąkart svetingoje artimųjų aplinkoje jiedu praleido nepaprastai romantišką rugpjūtį ir rugsėjį.
Prisimindamas tas dienas, laiške Sofijai rašė: „Zosele mano mieliausia! Sveikinu Tave Plungėje. Tavo salkoje, salone, sode ir visur, kur buvome kartu – kaip gyvą matau visą Plungės aplinką, tą namą tokį rimtą ir sodelį su išsiklaipiusiomis obelų šakomis, ir Tavo salką, supamą krėslą – visa tai matau ir labai ilgiuosi Tavęs tenai. Zose, ak Tu mažoji mano gėlele!“
1909 metų birželio–rugsėjo mėnesiais jauna šeima vėl sugrįžo į Plungę – apsigyveno klebonijoje dvejuose nedideliuose kambariuose, o anot M. K. Čiurlionio, milžiniškas salonas tapo jo dirbtuvėmis. Tai menininko brandžios kūrybos laikas, kai šalia svajonių, šviesių siekių, neišpasakytai taurios meilės akimirkų, užgimė per 20 paveikslų, tarp kurių „Žemaičių koplytstulpiai“, „Karalių pasaka“, „Pilies pasaka“, „Angelėliai“, „Aukuras“.
Bendras tos vasaros darbas buvo straipsnių knyga „Lietuvoje“. Vienas kito kūrybai jie skyrė nemažai dėmesio: 1908 m. laiške Mikalojus Konstantinas sužadėtinės teiraujasi, „kur „Pikčiuko“ tęsinys [i], Sofija M.K.Čiurlionio straipsnį „Apie muziką“ įdeda į savo knygą „Lietuvoje“ (1908). M.K. Čiurlionis šią knygą apipavidalina, nupiešia jos viršelį.
1975 m. minint menininko gimimo šimtmetį, pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Žemaičių kryžiai“ sukurti tautodailininkų Liudo Ruginio, Vaclovo Banevičiaus ir Vytauto Bytauto stogastulpiai, kurie stovi klebonijos kiemelyje. Ant senosios Plungės klebonijos sienos atidengta skulptoriaus Vytauto Juzikėno memorialinė lenta.
