Čiurlionių šeima į Ratnyčią persikėlė apie 1876 m., kuomet pirmagimis sūnus M. K. Čiurlionis tebuvo vienerių metų berniukas. Klebonaujant Feliksui Daubarui senojoje Ratnyčios bažnyčioje pradėjo vargonininkauti tėvas Konstantinas Čiurlionis. Nėra žinoma, kuriame name Čiurlioniai gyveno ir ar jis išlikęs, tačiau istorija byloja, jog Ratnyčioje šeima išgyveno ir tragišką netektį – mirė vos kelių mėnesių duktė Honorata. Miestelyje šeima gyveno neilgai. Apie 1878 m. Čiurlioniai persikėlė į Druskininkus. 

Augantys Čiurlionių vaikai mėgdavo pėsčiomis lankyti Ratnyčią, menančią dzūkiškas tradicijas ir nepasiduodančią svetimos kultūros vėjams. Miestelio centre (dabar – Ratnyčios kapinės) stovėjo medinė bažnyčia, Kazimiero Leono Sapiegos iniciatyva pastatyta apie 1650 m. Priešingai nei Druskininkuose, Čiurlionių laikais šioje bažnyčioje visos pamaldos buvo vedamos tik lietuviškai, o bažnyčios lubas puošė kaspiną imituojantis užrašas „Namay Diewo wartay Dangaus“. Didesnius atlaidus visuomet lydėdavo kitas įsimintinas reginys – margaspalvė mugė bažnyčios šventoriuje. Ilga drobinių pastogių eilė slėpdavo nuo saulėkaitos įvairiausias gėrybes: rožančius, maldaknyges, šilko skareles, karolius ir kaspinus, smulkius žaislus, lūpines armonikėles, įvairius skanėstus. M. K. Čiurlionis, atvykęs su broliais ir seserimis, gėrėdavosi šiuo reginiu, kurį dar puošė ir žmonių minia. 

Apie 1905 m. pradėjus statyti naują, mūrinę, neogotikinio stiliaus bažnyčią, senoji buvo išvežta į Kabelių kaimą. Tačiau Čiurlionių laikus Ratnyčioje mena išlikęs poeto, tautosakos rinkėjo Jono Čečiotos kapas, kurį dažnai aplankydavo M. K. Čiurlionis.