en
Senosios Druskininkų kapinės, V. Kudirkos g. 2

Jau XIX a. vid. Druskininkų kaimelyje, pietiniame Druskonio ežero krante, buvo įkurtos kapinės. Jos buvo padalintos į dvi dalis: stačiatikių ir katalikų. Pastarojoje stovi nedidelė neogotikinio stiliaus koplytėlė, kurios statybą rėmė vietinių turtuolių Kiersnovskių šeima. Kapinėse buvo laidojami gerai žinomi miesto gyventojai: O‘Brien De Lacy, Kiersnovskių, Grudzinskių šeimos nariai, dr. Karolis Dineika, pastatytas kun. Boleslavo Voleiko atminimo kapas. Kapinėse yra palaidoti ir M. K. Čiurlionio šeimos nariai: tėvas Konstantinas Čiurlionis, motina Adelė Čiurlionienė (Radmanaitė) ir jauniausioji sesuo prof. Jadvyga Čiurlionytė

Šiose kapinėse ir katalikų koplyčioje lankėsi M. K. Čiurlionis, kuomet laisvu nuo mokslų metu ilsėjosi Druskininkuose. Manoma, jog menininko kelias į „didįjį mišką“ vedė pro kapinaites. M. K. Čiurlionis yra įamžinęs ir jau išnykusią miesto laidojimo tradiciją – laidotuvių eiseną. Druskininkuose jau M. K. Čiurlionio laikais vasaromis gatves užpildydavo turistai ir miesto svečiai, atvykę į kurortą gydytis ir pramogauti. Kad laidotuvių ceremonija netrikdytų džiaugsmingo svečių būvio, ji būdavo įgyvendinama tik sutemus. Po mišių miestelio bažnyčioje už mirusįjį buvo rikiuojamasi į eiseną ir Druskonio ežero pakrante jis palydimas į paskutinę kelionę žybsint mažoms žvakių liepsnelėms. M. K. Čiurlionis šį vaizdą įamžino septynių paveikslų cikle „Laidotuvių simfonija“

Kapinaitės slepia ir dar vieną paslaptį: vos keletas metrų nuo M. K. Čiurlionio artimųjų kapų auga pušis, kurios kamiene dar šiandien galime įžiūrėti žievėje įrėžtus simbolius „K Č“, o virš raidžių – kryželį. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse po sunkios ligos anapilin iškeliavusio ilgamečio Druskininkų bažnyčios vargonininko Konstantino Čiurlionio artimieji nespėjo deramai palaidoti. Vokiečių frontui artėjant, vyresnieji sūnūs tėvą palaidojo kapinėse patys, o palaikų vietą pažymėjo pušyje įrėždami inicialus, kad grįžę po karo galėtų pastatyti antkapį. Deja, dėl krašto okupacijos šeima buvo atskirta nuo Druskininkų ir gimtų apylinkių iki pat antrojo pasaulinio karo pabaigos. Antkapis buvo pastatytas tik gerokai vėliau – kuomet šalia nugulė mylimos žmonos palaikai. 

Adelės Radmanaitės-Čiurlionienės palaikai kapinėse nugulė ne iškart: ji buvo perlaidota jauniausiųjų dukterų Jadvygos ir Valerijos iniciatyva tik 1974 m. Palaikai perkelti iš Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinių į senąsias Druskininkų kapines.


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą