Tai – pirmasis nuosavas M. K. Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės būstas, kuriame ji gyveno 1932 – 1958 m. (iki mirties). 1971 m. minint 85-ąjį Sofijos gimtadienį čia atidarytas S. Kymantaitės-Čiurlionienės kambarys-memorialinis muziejus.
Kylant Žemaičių gatve į kalną, šalia Kauko laiptų stūkso geltonas dviaukštis tarpukario laikų mūrinukas suprojektuotas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio. Garsi visuomenės veikėja, rašytoja S. Kymantaitė-Čiurlionienė namą statėsi gyventi trims moterims: sau, dukrai Danutei Čiurlionytei ir savo mamai Elžbietai Kymantienei.
Kambaryje – autentiški, specialiai šiam namui projektuoti tarpukario laikų baldai, senos knygos, nuotraukos, paveikslai, asmeniniai daiktai.
1940–1941 m. kambarėlyje veikė Sofijos kabinetas, čia vyko paskutinieji „Čiurlionienės šeštadieniai“ – kambarys-muziejus atkurtas pagal to laiko pavyzdį. Į iškilios visuomenininkės, kultūrininkės organizuotus kalbos šeštadienius susirinkdavo rašytojai, kalbininkai, filosofai, aktoriai.
Daug metų kambario lankytojus priimdavo jo įkūrėja, Čiurlionių duktė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, vėliau jos duktė, Dalia Ona Palukaitienė. Jai 2022 metais mirus kambario-muziejaus veikla pristabdyta.
