Šioje vietoje 1906 m. vasarą baigti statyti Petro Vileišio rūmai (projektą neobaroko stiliumi sukūrė architektas Augustas Kleinas). Šoninio pastato antrame aukšte 1906 m. gruodžio 27 (1907 m. sausio 9) atidaryta Pirmoji lietuvių dailės paroda. Čia Vilnius pirmąkart išvydo per 30 M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos darbų.

Petro Vileišio namai Vilniuje (Antakalnio g-vė Nr. 24a), kur buvo atidaryta (senuoju kalendoriumi 1906 m. gruodžio 27 d.) pirmoji lietuvių dailės paroda. Nugarinėje pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „Namas kur buvo Pirmoji lietuvių dailės paroda 1907 m.“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotr.

„Ta paroda turėjo didelę svarbą mūsų kultūros prašvitime. Ji buvo žadintoja, sakysime, heroldas, kuris išėjęs švintant ant kalnelio, žolynais apaugusio, papūtė auksinį trimitą į visas puses, kviesdamas dvasios darbininkus sukurti vieną didelę dailės liepsną mūsų motinos Lietuvos garbei ir išaukštinimui. Ir susirinko darbininkai, nedaug jų, tiesa, buvo, bet ugnis liko sukurta.“ – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

„Žinoma, geros nuotaikos siela mūsų ratelyje buvo A. Žmuidzinavičius. Bet jos netrūko ir M. K. Čiurlioniui. Jiedu buvo ir dainos meistrai, parodą berengiant. Juk taip įprasta dirbti su daina. Kaip šiandien, rodos, matau Čiurlionį ir Žmuidzinavičių ekspozicijos patalpose aukštokai palipusius ir bekabinėjančius paveikslus. Ir štai iš jaunų krūtinių išsilieja nuostabi dzūkiška daina: „Oi giria giria…“ […] Įsidainuodavome taip, jog net ir darbas sustodavo. Parodos rengimas jos dailininkus sucementavo į glaudžią kaip reta bičiulystę…“ – Petras Rimša

„Po pirmosios [lietuvių] dailės parodos jam staiga pasidarė ne tik aišku, kad jo vieta Lietuvoje – Vilniuje, bet stumte stūmė lyg koks [I. Kanto] „kategoriškasis imperatyvas“ čia dirbti meno srityje, žadinti, kelti, čia rodyti žmonėms, ką jie patys gali sukurti.“ (M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai, 2011, p. 59).

„1906 12 21. Šiandien baigėme kabinėti Vileišio rūmuose parodos paveikslus. Iš paveikslų labai gražūs Stabrausko, Kalpoko ir įstabūs Čiurlionies <…> Čiurlionies paveikslai nepaprasti. Sunku net pasakyti kas tie jo paveikslai… Daug Europos muziejų esu lankiusi, bet nieko panašaus neteko dar man matyti <…> Nepaprastas ir pats Čiurlionis – vienas iš tų žmonių, kurie patraukia į save visų akis, verčia pastebėti save, bet tuo pat laiku ir varžo savo ypatinga, gilia konstrukcija. Vidutinio amžiaus ir ūgio, ryškiu, net aštriai užbrėžtu veido profiliu; greičiau negražus ir niūrus. Bet didelės, giliai žvelgiančios akys, ramus, bet aiškus liūdesio šešėlis ir nepaprasta inteligencija skiria jį iš visų kitų tarpo.
<…> Tas dvi dienas dirbo tarp mūsų, kabinėdamas savo paveikslus, bet kalba mažai, laikosi nuošaliai. Mes gi, visi kiti – seniai susibičiuliavę žmonės, dirbam juokaudami, plepėdami. Man rodėsi, jog Čiurlioniui keistas buvo tas mūsų familijariškumas ir neceremoningumas. Stebėjo iš tolo, kai kada gražiai nusišypsodamas ir tylėdamas.“ – Onos Elžbietos Pleirytės-Puidienės / Vaidilutės / įrašas dienoraštyje.

Netikėtas parodos pasisekimas lėmė dailininkus vienijančios Lietuvių dailės draugijos įsteigimą. 1907 m. rugsėjo 15 (2) buvo sušauktas steigiamasis draugijos posėdis, kuriame įregistruoti pirmieji 15 narių ir išrinkta valdyba: pirmininkas – A. Žmuidzinavičius, sekretorius – J. Vileišis, iždinininkė – S. Gimbutaitė, nariai – M. K. Čiurlionis, P. Rimša. 

Petro Vileišio rūmų ansamblis – tai vienas iš aukščiausios meninės vertės moderno ir neobaroko bruožų turinčių statinių Lietuvoje, kurio statybą 1904-1906 metais inicijavo inžinierius ir visuomenininkas Petras Vileišis, o pastato projektą sukūrė inžinierius Augustas Kleinas. Kaip gyvenamoji erdvė rūmai naudoti iki 1931 metų, tais pačiais metais čia įsikūrė Lietuvos mokslo draugija, o 1941 metais – Mokslų akademijos institutas (plačiau).

Šiandien rūmuose veikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pirmtakas – 1939 m. įkurtas Lituanistikos institutas, kuriame buvo trys skyriai: lietuvių kalbos (vadovas Antanas Salys), Lietuvos istorijos (Ignas Jonynas) ir lietuvių tautosakos (Jonas Balys). Dabartinis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įteisintas nuo 1990 m. balandžio 16 d.

Plačiau:
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
Stanislovas Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).
Pirmosios lietuvių dailės parodos elektroninis katalogas epaveldas.lt portale.