Žemėlapis
Keliauti

Renginiai
10
Rugpjūčio
2019
13:00
Paroda „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“ (rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 18 d.)
Paroda „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“  (rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 18 d.) M.K. Čiurlionio memorialinis muziejus rugpjūčio 10 d.–rugsėjo 18 d. 2019-08-10– 09-18. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) menininkų klubas ,,Penktadienis 13” eksponuoja parodą „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“. Menininkų klubo ,,Penktadienis 13” narių nuomone M. K. Čiurlionio „kosmiškumą“ įrodo jo genialumas, tai – nežemiškos kilmės dovana, stipriai užgulusi menininko pečius. Klubo nariai stengėsi surinkti visą informaciją apie menininko kosminės veiklos įrodymus – paroda skiriama M. K. Čiurlionio kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams. Parodos organizatoriai tiki, kad akivaizdūs kosminiai didžiojo lietuvių genijaus kūrybos pavyzdžiai nėra iki galo suprantami dar ir šiandien. Tai ir paskatino parodos autorius ieškoti jo genialumo priežasčių už Žemės ribų. Mistinis, pripildytas simbolių ir paslapčių M. K. Čiurlionio pasaulis nėra supainiotas su gyvenimo fragmentais šioje realybės pusėje. Tiek šiuolaikinė išmaniųjų technologijų sąmonė, tiek M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, kuriame susipynusi lietuvių etnokultūrinė protėvių dvasia su pasaulio kultūrinio pagrindo universalumu, neduoda aiškaus atsakymo į kylančius klausimus, bet palieka nesvarumo būklėje susirasti koordinates patiems ir pasijusti savotiškais kosmonautais. Mintis, kad Visatos kūrimas nėra užbaigtas, bet toliau vykstantis procesas, kuris tęsiasi kiekvieno kuriančio darbuose, paskatino imtis didesnių uždavinių, negu įprastos veiklos vystymas. Parodos autoriai: Bronius Duoba Zuogzu (skaitmeninė fotografija), Artūras Maksimilianas (skulptūra, skaitmeninė fotografija), Marius Skudžinskas (skulpūra), Artūras Rožkovas (tapyba), Sfinga (tapyba), Lidija Pakonaitytė (tapyba), Samvelas Gandžumianas (fotografija), Gediminas Mažintas (skulptūra), Saulius Tamulevičius (skulptūra), Vadimas Korotajevas (garso menas) Daugiau informacijos http://info.druskininkai.lt/new/lt/ka-veikti/lankytinos-vietos/muziejai/item/849-m-k-čiurlionio-memorialinis-muziejus M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus informacija  
Daugiau renginių

Naujienos
2019 Rugsėjo 5
Dovana Čiurlionio gimtadieniui
M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) rugsėjo 10 d. 18 val. atidaroma Stanislovo Žvirgždo fotografijų paroda „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ ir pristatoma to paties pavadinimo knyga. Renginys skiriamas 144-ajam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui. Čiurlionio namai pasitikdami dailininko ir kompozitoriaus gimtadienį š.m. rugsėjo 10 d. 18 val. kviečia į fotomenininko, nacionalinės premijos laureato, fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo fotografijų parodą ir knygos pristatymą „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“. Pasižvalgius po Vilnių galima atsekti mažne 44 vietas, kur M. K. Čiurlionis gyveno, lankėsi, muzikavo, dalyvavo posėdžiuose, rėmino savo paveikslus, nuo aukštumų žvalgėsi į miestą, mokėsi lietuvių kalbos ar fotografavosi, nors atminimo lentos įrengtos tik trejose vietose.  Paskutinį kartą, jau po mirties, 1911 m. kovo 30 d. Čiurlionis atvežamas į Vilnių ir kitą dieną atgula Rasų kapinių kalnelyje, nuo kurio jis ir dabar žvalgosi į Vilniaus miestą. Parodoje pristatomos fotografijos, aplankius ir įamžinus su Čiurlioniu susijusias vietas Vilniuje, kurias papildo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Vilniuje gyvento laikotarpio nuotraukos ar atvirukai. Knygoje „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ pateikiamos keturiasdešimt keturios 2016–2018 m. Stanislovo Žvirgždo sukurtos fotografijos. Reflektuodamas M. K. Čiurlionio kūrybą, autorius fotografijose metaforiškai naudoja dailininko pamėgtus simbolius: vieniši žmonės, paukščiai, keisti debesys, dailininko pamėgta žuvėdra ant pirmosios pavardės raidės ir kt. Fotografas vengia grynai dokumentinių kadrų, kiek įmanoma mėgindamas užčiuopti laikmečio dvasią.   S. Žvirgždas – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, žymiausių peizažo fotografijos meistrų, ryškų pėdsaką palieka ir jo, kaip fotografijos kritiko ir istoriko, veikla. Menininkas yra daugelio fotografinių leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ir bendraautoris. Parodos atidaryme dalyvaus Spaudos fotografų klubo prezidentas J. Staselis, fotomenininkas A. Aleksandravičius, leidinio rėmėjai – Vilniaus klubo nariai. Muzikinėje renginio dalyje dalyvaus dainininkė, nacionalinės premijos laureatė A. Krisčiūnaitė, pianistas R. Zubovas. Parodos metu bus galima įsigyti knygą „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“. Paroda veiks iki lapkričio 1 d. Daugiau informacijos Čiurlionio namai FB paskyroje: https://www.facebook.com/MKCnamai/?ref=br_rs M. K. Čiurlionio namų informacija
2019 Rugpjūčio 28
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atiduodama duoklė mūzoms ir Lietuvos genijui
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atiduodama duoklė mūzoms ir Lietuvos genijui Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje rugsėjo 6 d. 17 val. atidaroma Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“. Parodos atidarymo renginyje fortepijono duetas Sonata ir Rokas Zubovai atliks M. K. Čiurlionio kūrinius, VDU kūrybinės grupės Declamationes nariai Dovydas Beržinis ir Karolina Sadinauskaitė skaitys ištraukas iš M. K. Čiurlionio laiškų Sofijai bei Vaičiūnaitės eilėraščius iš ciklo „Mano mūzos“, menotyrininkė Vilma Kilinskienė pristatys Leonoros Kuisienės parodą. Tai ketvirtoji autorinė knygrišės paroda, kurios tema sukasi apie įkvėpimą ir įkvėpėjas – mūzas. Parodoje eksponuojamos knygos, vienaip ar kitaip susijusios su dieviškuoju įkvėpimu: nuo pirmojo kūrybos akto – žmonių sutvėrimo – iki lietuvių tautos genijaus M. K Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo apraiškų – įrištų dailininko ir kompozitoriaus natų ir laiškų žmonai Sofijai. Vis dėlto pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų. Leonora Kuisienė – mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė knygrišė, kurios kūrybą geriausiai apibūdina trys dalykai: profesionalumas, eksperimentas ir neoromantinė estetika. Puoselėdama tradicinės knygrišystės tradicijas, menininkė kartu tiesia naujus kelius ir šios šakos ateičiai. Pagrindinė L. Kuisienės veiklos sritis – konceptualioji eksperimentinė knyga, knyga-objektas, knyga-idėja, kurioje svarbiausia – minties raiška, jos fiksacija ir žiūrovus įtraukiančiame procese gimstančios interpretacijos. Vis dėlto ne mažiau svarbi menininkei ir tradicinė meistrystė. Net atitoldama nuo tradicinės knygos, ji išlaiko aukštą techninių knygrišybos subtilybių lygį, yra puikiai įvaldžiusi kone visas įmanomas knygrišybos ir meninės odininkystės atlikimo technikas: odos raukimą, karpymą, tonavimą, deginimą, auksavimą, ažūro, reljefų, kaltukų, odos skulptūrų, erdvinio odos formavimo technikas bei tradicinius knygų rišimo būdus ir įvairiausias jų interpretacijas. Įspaudams menininkė nenaudoja presuojamų klišių – viską iškala kaltuku. Pagal savo pasaulėjautą knygrišė teigia besijaučianti gimusi XIX a., taigi ir jos pasirenkamos technikos bei kūrinių stilistika yra nelyginti ramus neoromantizmo dvelksmas skubančiame šiandieniniame pasaulyje. L. Kuisienė yra dalyvavusi ne vienoje kolektyvinėje ir surengusi jau tris personalines meninės knygrišystės parodas. Paroda veiks iki 2020 m. sausio 5 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą