Žemėlapis
Keliauti

Renginiai
Daugiau renginių

Naujienos
2019 Liepos 3
Sofijos festivalis Kuliuose atveria istorinės kultūrinės atminties jungtį su Sofija ir Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniais
M. K. Čiurlionio kelio žemėlapyje atrandame Kulius, miestelį Plungės raj. M. K. Čiurlionis ne kartą lankėsi Kuliuose – čia gyveno Sofijos tėvai, Elžbieta ir Leonas Kymantai, apsigyvenę motinos brolio klebono Vincento Jarulaičio namuose. Sofija, padedant dėdei, galėjo lavintis, o būdama 12 metų, Kuliuose susipažino su čia atkeltu jaunu kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu – pirmuoju Sofijos lietuvių kalbos mokytoju. Visos šios aplinkybės sukuria ypatingą Kulių miestelio istorinės kultūrinės atminties jungtį su S. Čiurlioniene-Kymantaite ir M. K. Čiurlioniu. Į Kulius 2019 m. liepą jau trečiąjį kartą sugrįš unikalaus formato Sofijos festivalis. Kuliuose kultūrinį pėdsaką skulptorių darbais, istorinėmis parodomis, klasikinio ir šiuolaikinio meno renginiais jau palikęs festivalis šiemet miestelyje šurmuliuos liepos 21 – 27 dienomis. Turiningoje bei įvairialypėje kultūros 2019 festivalio programoje – net 70 dalyvių: jaunų ir brandžių menininkų iš 5 pasaulio šalių, kurie dalyvaus daugiau nei 20-yje renginių, dirbtuvių ir susitikimų. Lietuvos Kultūros tarybos paramos dėka visos festivalio patirtys suaugusiems ir vaikams – nemokamos. Neseniai Kuliuose apsigyvenęs aktorius ir režisierius, Sofijos festivalio meno vadovas Valentinas Masalskis teigia, kad festivalis įkvėpimo semiasi iš šiame krašte svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, visuomenės veikėjos, pedagogės, moterų judėjimo skatintojos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės. „Mūsų festivalio iniciatyvos yra tarsi Sofijos kultūrinės – švietėjiškos veiklos ir pastangų „užkrėsti kultūra” tęstinumas“, – sako jis. Festivalio organizatorė Raimonda Masalskienė pažymi, kad pagrindinis festivalio akcentas – įvairialypės kultūros paieškos formos, kuriomis siekiama sudominti tiek mažesnių miestelių, tiek didmiesčių žiūrovus: „Norime paneigti įprastą požiūrį, kad kokybiški kultūros renginiai vyksta tik didmiesčiuose, o juk būtent mažesniam miesteliui festivalis gali suteikti didesnį kultūrinės traukos efektą. Istorinis festivalio kontekstas ne tik inspiruoja turinį, bet ir skatina plėsti mūsų supratimą“. Išsami festivalio programa: https://www.sv.cpdev.lt/file/manual/2019%20programa_ekranui%20final.pdf Festivalio organizatorius – viešoji įstaiga „Domus alba”. Lietuvos Kultūros tarybos paramos dėka SOFIJOS festivalio Kuliuose patirtys suaugusiems ir vaikams – nemokamos. Klebonija Kuliuose. Rasos Augutytės fotografija
2019 Birželio 28
Vakaras „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viešnagė pas Sofiją“
Liepos 1 d. 17 val. Joniškio raudonojoje sinagogoje (Joniškis, Miesto a. 4B) vyks vakaras „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viešnagė pas Sofiją“, kuriame susitiksime su pianistu Roku Zubovu ir kultūrologe Nida Gaidauskiene. Rokas Zubovas, filme „Laiškai Sofijai“ atlikęs M. K. Čiurlionio vaidmenį, tą vakarą skambins savo prosenelio meilės laikotarpio kūrybą. Vakaro metu pianistas kalbins knygos „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“ (2018) autorę Nidą Gaidauskienę – pokalbis atskleis tai, ko nežinojote apie Joniškyje gimusią M. K. Čiurlionio sužadėtinę ir žmoną Sofiją. Renginio metu bus eksponuojama garsiojo menininko paveikslų reprodukcijų paroda, o po renginio norintieji galės įsigyti naujai pasirodžiusią knygą ir R. Zubovo skambinamų M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių įrašų bei gauti autorių autografus.  Rokas Zubovas – pianistas, Čiurlionio namų Vilniuje direktorius, festivalių „Nepaklusniųjų žemė“, „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“ organizatorius. Studijavo bei stažavo Lietuvoje, Šveicarijoje ir JAV. 1986 m. tapo M. K. Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju. Daugiau nei du dešimtmečius dėstė JAV ir Lietuvos aukštosiose, rengia viešas paskaitas-koncertus gimtoje šalyje, Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Tarp atlikėjo su kolegomis ir solo įrašytų arti 20 kompaktinių ploštelių – bemaž visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba. Filme „Laiškai Sofijai“ (2013, rež. R. Mullanas) atliko prosenelio M. K. Čiurlionio vaidmenį. 2010 m. išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2011 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2016 m. už nuopelnus Kauno ir visos šalies kultūrai apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.  Nida Gaidauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinė darbuotoja, Čiurlionio namų Vilniuje bendradarbė. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų konkurso, Rimanto Ulevičiaus premijų laureatė. Nida Gaidauskienė studijavo ir stažavo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos prestižiškiausiuose universitetuose bei institutuose. Knygų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje (2016),  Čiurlionio namai Vilniuje (2017) sudarytoja ir bendraautorė bei monografijos Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai (2018) autorė. Renginio organizatoriai: Žiemgalos-aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyrius, Joniškio kultūros centras, Čiurlionio namai.
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą