Žemėlapis
Keliauti

Naujienos
2020 Lapkričio 12
Iniciatyva „Mano Čiurlionio namai“ – grįžta!
2020 metų kovo mėnesį startavusi M. K. Čiurlionio namų Vilniuje iniciatyva „Mano Čiurlionio Namai“ grįžta su nauju kvietimu – „Atrasti Čiurlionį naujai!”, kviesdama kiekvieną prisijungti prie bendros M. K. Čiurlionio kūrybą pristatančios galerijos kūrimo. Šiais metais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vykęs M. K. Čiurlionio namų organizuotas renginių ciklas „Atrask, išgirsk, suprask, pamatyk Čiurlionį naujai“ dar kartą priminė, koks svarbus yra visas Čiurlionio palikimas – ir materialusis kūrybinis, ir gyvenimo istorija bei išmintis. Todėl Čiurlionio namai tęsia anksčiau pradėtą iniciatyvą siekdami išgirsti jūsų istorijas ir pastebėjimus, nes tai vienas iš būdų naujai atrasti Čiurlionį! Pirmosios iniciatyvos metu bendrai kuriama, Čiurlionį pristatanti, galerija buvo pripildyta namuose turimų albumų, knygų, plokštelių ir kitų Čiurlionį menančių objektų kolekcijomis, atliktais muzikiniais įrašais, kuriuose
2020 Spalio 21
Čiurlionio maratonas
Šių metų rugsėjo 22 d. Londone lietuvių pianistai surengė „Čiurlionio maratoną“ ir taip paminėjo 145–ąjį kompozitoriaus gimtadienį. Dėl viruso negalėdami rengti koncerto, kiekvienas pianistas įrašė savo grojimą Razumovskio akademijos salėje. Maratone Čiurlionio fortepijoninius kūrinius skambino aštuoni šiuo metu Londone gyvenantys iš Lietuvos kilę pianistai: Polina Kogan, Jelena Makarova, Kasparas Mikužis, Grytė Navardauskaitė, Gintaras Pamakštys, Rokas Valuntonis, Gabrielė Sutkutė ir Rimantas Vingras. „Čiurlionis mus jungia. Šiuo renginiu norėjome stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir jos diasporos menininkų“ – sako maratono organizatorius pianistas Rimantas Vingras. Maratono aukštos kokybės vaizdo įrašus jau galima peržiūrėti M. K. Čiurlionio namai Youtube kanale. Grojaraščio nuoroda: Čiurlionio maratono rengėjas: VšĮ „Bendruomenės pilietinės veiklos projektai“ Partneriai: Jungtinės
Daugiau naujienų

Apie projektą

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas

Europoje per 50 metų įtvirtintas ir ypač sėkmingai veikia kultūrinės atminties aktualinimo ir kultūrinio turizmo skatinimo modelis, kurį kaip kultūros politikos instrumentą išgrynino Europos kultūros kelių institutas Liuksemburge. Europos valstybės ypač intensyviai panaudoja kultūros kelių instrumentą kaip kultūros katalizatorių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Pvz. Vokietijoje yra per 150 nacionalinių kultūros kelių, jungiančių visas didžiulės valstybės žemes kultūrinės atminties gijomis, Ispanijoje per visus šalies regionus vingiuoja 130 nacionalinių kultūros kelių, kurie aktualizuoja nacionalinės kultūros pagrindus ir skatina kultūros puoselėjimą bei meno sklaidą. Šiaurės šalys intensyviai dalyvauja ir Europos Tarybos Kultūros kelių instituto Liuksemburge koordinuojamuose sertifikuotuose Europos kultūros keliuose, inicijuoja bei vykdo nacionalinius kultūros kelius. Puiki kultūros kelių organizavimo praktika yra Lenkijoje, Čekijoje ir daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių.

Lietuvoje pilnavertiškų kultūros kelių nėra, nors atskirų iniciatyvų būta, bet jos netapo europines kultūros kelių praktikas atitinkančiu kultūros politikos įgyvendinimo instrumentu. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kurią Seimas patvirtino 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Nr. XIII-82) 2016-2020 metų laikotarpiui, III skyriaus II skirsnyje „Atvira ir įtraukianti kultūros politika“ nurodyta ir nacionalinių kultūros kelių kūrimo ir plėtros nuostata, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta sukurti kultūros kelią, sujungiant į jį M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje.

Daugiau

Apie Čiurlionį

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas yra unikalus kūrėjas Europos meno istorijoje.

Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui bei daugybę fortepijoninių opusų. Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Menininkas gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje. Jam sulaukus vos dvejų metų, šeima persikraustė į Druskininkus. Čia susiformavo jo meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai.

Vos trylikos sulaukęs, jaunasis Mikalojus Konstantinas siunčiamas mokytis į Plungę, į Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą, kur nuo šešiolikos jau griežia fleita rūmų orkestre, su koncertais aplanko Palangą ir Rietavą. Į Plungę ir Palangą jis vėliau grįš jau su savo sužadėtine, vėliau nuotaka rašytoja ir publiciste Sofija Kymantaite.

Daugiau

Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą