M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11, Vilnius) rugsėjo 10 d. 18 val. atidaroma Stanislovo Žvirgždo fotografijų paroda „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ ir pristatoma to paties pavadinimo knyga. Renginys skiriamas 144-ajam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui. Čiurlionio namai pasitikdami dailininko ir kompozitoriaus gimtadienį š.m. rugsėjo 10 d. 18 val. kviečia į fotomenininko, nacionalinės premijos laureato, fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo fotografijų parodą ir knygos pristatymą „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“. Pasižvalgius po Vilnių galima atsekti mažne 44 vietas, kur M. K. Čiurlionis gyveno, lankėsi, muzikavo, dalyvavo posėdžiuose, rėmino savo paveikslus, nuo aukštumų žvalgėsi į miestą, mokėsi lietuvių kalbos ar fotografavosi, nors atminimo lentos įrengtos tik trejose vietose.  Paskutinį kartą, jau po mirties, 1911 m. kovo 30 d. Čiurlionis atvežamas į Vilnių ir kitą dieną atgula Rasų kapinių kalnelyje, nuo kurio jis ir dabar žvalgosi į Vilniaus miestą. Parodoje pristatomos fotografijos, aplankius ir įamžinus su Čiurlioniu susijusias vietas Vilniuje, kurias papildo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Vilniuje gyvento laikotarpio nuotraukos ar atvirukai. Knygoje „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ pateikiamos keturiasdešimt keturios 2016–2018 m. Stanislovo Žvirgždo sukurtos fotografijos. Reflektuodamas M. K. Čiurlionio kūrybą, autorius fotografijose metaforiškai naudoja dailininko pamėgtus simbolius: vieniši žmonės, paukščiai, keisti debesys, dailininko pamėgta žuvėdra ant pirmosios pavardės raidės ir kt. Fotografas vengia grynai dokumentinių kadrų, kiek įmanoma mėgindamas užčiuopti laikmečio dvasią.   S. Žvirgždas – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, žymiausių peizažo fotografijos meistrų, ryškų pėdsaką palieka ir jo, kaip fotografijos kritiko ir istoriko, veikla. Menininkas yra daugelio fotografinių leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ir bendraautoris. Parodos atidaryme dalyvaus Spaudos fotografų klubo prezidentas J. Staselis, fotomenininkas A. Aleksandravičius, leidinio rėmėjai – Vilniaus klubo nariai. Muzikinėje renginio dalyje dalyvaus dainininkė, nacionalinės premijos laureatė A. Krisčiūnaitė, pianistas R. Zubovas. Parodos metu bus galima įsigyti knygą „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“. Paroda veiks iki lapkričio 1 d. Daugiau informacijos Čiurlionio namai FB paskyroje: https://www.facebook.com/MKCnamai/?ref=br_rs M. K. Čiurlionio namų informacija

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atiduodama duoklė mūzoms ir Lietuvos genijui Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje rugsėjo 6 d. 17 val. atidaroma Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“. Parodos atidarymo renginyje fortepijono duetas Sonata ir Rokas Zubovai atliks M. K. Čiurlionio kūrinius, VDU kūrybinės grupės Declamationes nariai Dovydas Beržinis ir Karolina Sadinauskaitė skaitys ištraukas iš M. K. Čiurlionio laiškų Sofijai bei Vaičiūnaitės eilėraščius iš ciklo „Mano mūzos“, menotyrininkė Vilma Kilinskienė pristatys Leonoros Kuisienės parodą. Tai ketvirtoji autorinė knygrišės paroda, kurios tema sukasi apie įkvėpimą ir įkvėpėjas – mūzas. Parodoje eksponuojamos knygos, vienaip ar kitaip susijusios su dieviškuoju įkvėpimu: nuo pirmojo kūrybos akto – žmonių sutvėrimo – iki lietuvių tautos genijaus M. K Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo apraiškų – įrištų dailininko ir kompozitoriaus natų ir laiškų žmonai Sofijai. Vis dėlto pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų. Leonora Kuisienė – mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė knygrišė, kurios kūrybą geriausiai apibūdina trys dalykai: profesionalumas, eksperimentas ir neoromantinė estetika. Puoselėdama tradicinės knygrišystės tradicijas, menininkė kartu tiesia naujus kelius ir šios šakos ateičiai. Pagrindinė L. Kuisienės veiklos sritis – konceptualioji eksperimentinė knyga, knyga-objektas, knyga-idėja, kurioje svarbiausia – minties raiška, jos fiksacija ir žiūrovus įtraukiančiame procese gimstančios interpretacijos. Vis dėlto ne mažiau svarbi menininkei ir tradicinė meistrystė. Net atitoldama nuo tradicinės knygos, ji išlaiko aukštą techninių knygrišybos subtilybių lygį, yra puikiai įvaldžiusi kone visas įmanomas knygrišybos ir meninės odininkystės atlikimo technikas: odos raukimą, karpymą, tonavimą, deginimą, auksavimą, ažūro, reljefų, kaltukų, odos skulptūrų, erdvinio odos formavimo technikas bei tradicinius knygų rišimo būdus ir įvairiausias jų interpretacijas. Įspaudams menininkė nenaudoja presuojamų klišių – viską iškala kaltuku. Pagal savo pasaulėjautą knygrišė teigia besijaučianti gimusi XIX a., taigi ir jos pasirenkamos technikos bei kūrinių stilistika yra nelyginti ramus neoromantizmo dvelksmas skubančiame šiandieniniame pasaulyje. L. Kuisienė yra dalyvavusi ne vienoje kolektyvinėje ir surengusi jau tris personalines meninės knygrišystės parodas. Paroda veiks iki 2020 m. sausio 5 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija

Žemaičių dailės muziejus – pirmojo nacionalinio kultūros kelio „Čiurlionio kelias“ partneris – vasarą palydi ir rudenį pasitinka renginiais, skiriamais M. K. Čiurlioniui. Rugpjūčio 17 d., šeštadienį, 14 val. Žemaičių dailės muziejaus Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų parke – popietė „Poezija Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui“. Renginio metu eiles genijui skaitys autoriai – poetai: Birutė Jonuškaitė, Vladas Braziūnas, Rita Makselytė, Vytautas Stulpinas, Neda Letukytė, Aivaras Veiknys, Ona Juotakė ir Viktoras Gulbinas. Ypatinga renginio dalyvė – paminklo M. K. Čiurlioniui Žemaičių dailės muziejaus Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų parke autorė – skulptorė Dalia Matulaitė, „Naujosios Romuvos“ redaktorius Andrius Konickis ir fotomenininkas Kęstutis Svėrys. XIV Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio programoje rugsėjo 7 d. (šeštadienis) 17.00 val. Mykolo Oginskio rūmų kiemo parteryje suskambės rudeninės spalvos M. K. Čiurlioniui Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“. Koncerto programoje skambės M. K. Čiurlionio, M. K. Oginskio, J. Naujalio, B. Dvariono, V. Klovos, J. Massnet, Ch. Gluck,  J. Sibelius, J. Brahms, O. Peterson, L. Cohen, J. Schramm kūriniai. Atlikėjai: Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokiniai – Livija Šiaudvirtaitė (sopranas), Laurynas Grikštas (smuikas), Matas Stabingis (fortepijonas) – ir Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestras. Koncertmeisterės: Asta Žiobakaitė ir Romena Bernotienė. Dirigentas – Tomas Ambrozaitis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis (1849 m. Rietave – 1902 m. Nicoje) – kunigaikštis, Irenėjaus Kleopo Oginskio ir Olgos Kalinovskos sūnus –1873 m. savo rūmuose įkūrė iki 1902 m. veikusią muzikos mokyklą, išlaikė orkestrą. Šioje muzikos mokykloje sulaukęs trylikos metų įvairiais instrumentais mokėsi groti ir giedojo chore Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Sulaukęs šešiolikos jau grojo dvaro orkestre – nuo 1892 m., kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Su orkestru jaunasis Čiurlionis aplankė Palangą ir Rietavą. M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje, pramoko muzikos teorijos ir bandė kurti. Kunigaikščio M. Oginskio remiamas 1894–1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, o 1901–1902 m. tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje. Tuo metu Čiurlionis visapusiškai lavinosi, skaitė filosofijos raštus, lankėsi muziejuose, muzikiniuose renginiuose, pradėjo nuosekliai kurti muzikinius kūrinius. Leipcige, 1901 m. baigtas sukurti vienas garsiausių Čiurlionio muzikos kūrinių– simfoninė poema „Miške“. Renginiai nemokami Daugiau informacijos http://www.zdm.lt/lt/

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) kviečia įsigijus muziejaus lankymo bilietą, dalyvauti nemokamase ekskursijose lietuvių ir rusų k. Ekskursijų grafikas: rugpjūčio 11 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe); rugpjūčio 17 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe);; rugpjūčio 24 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe);; rugpjūčio 31 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba (на русском языкe). M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į nuolatinę ekspoziciją, išsidėsčiusią keturiuose atskiruose nameliuose. Pirmasis apžvalgos ratas prasideda muziejaus kasos pastate, kuriame yra biografinė M. K. Čiurlionio ekspozicija. Čia sukoncentruotos nuotraukos, laiškų ištraukos, menininko diplomai ir pažymėjimai žymi jo gyvenimo ir kūrybos kelią. Pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „Rex“ sukurtas Eglės Valiūtės vitražų diptikas kviečia pažinti dar vieną menininko kūrybos aistrą – kurti vitražus. Antrajame ir trečiajame memorialiniuose nameliuose sutelkta daugiausia autentiškos Čiurlionių šeimos medžiagos. Pagrindiniame pilkajame namelyje galima išvysti senąją fisharmoniją, kuria grojo M. K. Čiurlinis, jo broliai ir seserys, taip pat kunigaikščio Mykolo Oginskio jaunajam kompozitoriui studijų baigimo proga dovanotą pianiną. Vasarotojams skirtame namelyje yra išlikęs autentiškas M. K. Čiurlionio kūrybos kambarėlis su jo paties molbertu, palete ir teptukais, o didžiajame namelio kambaryje stovi autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Memorialiniuose nameliuose eksponuojami du paties M. K. Čiurlionio tapyti paveikslai: „Jėzus“ (1905), „Jėzus Alyvų kalne“ (1909). Trečiasis apžvalgos ratas kviečia į galeriją artimiau pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Dviejose jos salėse eksponuojamos garsiausių dailininko darbų ir ciklų reprodukcijos. Galerijoje nuolat skambantys M. K. Čiurlionio simfoninių poemų garsai – tai tarsi tiltas, atvedantis prie jo dailės ir muzikos kūrybinės sintezės. Trečiojoje galerijos salėje rengiamos laikinos parodos, kuriose pristatomos M. K. Čiurlionio amžininkų ir šiuolaikinių menininkų parodos, istoriškai ar tematiškai papildančios, interpretuojančios didžiojo Lietuvos genijaus kūrybą. M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus informacija

2019 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 13 val. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) menininkų klubas ,,Penktadienis 13” pristato parodą „Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas“. Parodos atidarymo renginyje menininkas Vadimas Korotajevas atliks muzikinį performansą, dr. Simona Bekeraitė skaitys pranešimą astrofizikos tema. Menininkų klubo ,,Penktadienis 13” narių nuomone M. K. Čiurlionio „kosmiškumą“ įrodo jo genialumas, tai – nežemiškos kilmės dovana, stipriai užgulusi menininko pečius. Klubo nariai stengėsi surinkti visą informaciją apie menininko kosminės veiklos įrodymus – paroda skiriama M. K. Čiurlionio kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams. Parodos organizatoriai tiki, kad akivaizdūs kosminiai didžiojo lietuvių genijaus kūrybos pavyzdžiai nėra iki galo suprantami dar ir šiandien. Tai ir paskatino parodos autorius ieškoti jo genialumo priežasčių už Žemės ribų. Mistinis, pripildytas simbolių ir paslapčių M. K. Čiurlionio pasaulis nėra supainiotas su gyvenimo fragmentais šioje realybės pusėje. Tiek šiuolaikinė išmaniųjų technologijų sąmonė, tiek M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, kuriame susipynusi lietuvių etnokultūrinė protėvių dvasia su pasaulio kultūrinio pagrindo universalumu, neduoda aiškaus atsakymo į kylančius klausimus, bet palieka nesvarumo būklėje susirasti koordinates patiems ir pasijusti savotiškais kosmonautais. Mintis, kad Visatos kūrimas nėra užbaigtas, bet toliau vykstantis procesas, kuris tęsiasi kiekvieno kuriančio darbuose, paskatino imtis didesnių uždavinių, negu įprastos veiklos vystymas. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Parodos autoriai: Bronius Duoba Zuogzu (skaitmeninė fotografija), Artūras Maksimilianas (skulptūra, skaitmeninė fotografija), Marius Skudžinskas (skulpūra), Artūras Rožkovas (tapyba), Sfinga (tapyba), Lidija Pakonaitytė (tapyba), Samvelas Gandžumianas (fotografija), Gediminas Mažintas (skulptūra), Saulius Tamulevičius (skulptūra), Vadimas Korotajevas (garso menas) „Kasdienis gyvenimo stebėjimas – vienas iš labai svarbių klubo narių užsiėmimų, atskleidžiantis daug gyvenimo išminties, kuria norime pasidalinti ir su kažkuo kita užsiimančiais” (Iš klubo „Penktadienis 13“ deklaracijos). Paroda veiks iki 2019 09 18. Daugiau informacijos http://info.druskininkai.lt/new/lt/ka-veikti/lankytinos-vietos/muziejai/item/849-m-k-čiurlionio-memorialinis-muziejus M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus informacija Autorius – Gediminas Mažintas

Š. m. liepos 21-ąją koncertu Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje Druskininkuose prasidėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų savaitė. Koncerto programoje skambėjo M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, M. Natalevičiaus, N. Porpora, J. S. Bacho kūriniai. Liepos 23-iąją M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje ir kitose Druskininkų miesto kultūros ir meno erdvėse vykoM. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymo renginiai.   M. K. Čiurlionio studijų savaitė – XVII tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ pati svarbiausia dalis. Festivalį „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ rengia Lietuvos muzikų rėmimo fondas kartu su Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybių kultūros ir meno institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Festivalio programoje – per 50 įvairių profesionalaus meno renginių, kuriuose dalyvauja per 200 atlikėjų: Lietuvos nacionalinės ir LR Vyriausybės kultūros ir meno premijų, tarptautinių konkursų laureatai, pripažinti kameriniai ansambliai, orkestrai, chorai, žinomi solistai iš Lietuvos bei užsienio šalių. Nuo šių metų festivalis yra tapęs ir nacionalinio kultūros kelio „Čiurlionio kelias“ renginių programos specialiuoju projektu. M. K. Čiurlionio studijų savaitės programoje gausu turiningų renginių. Liepos 21-28 dienomis Čiurlionio studijų savaitėje dalyvauja žinomi Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai ir skleidėjai. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo kūrybiškumui atskleisti ir pristatyti. Tai ir moksleivių dailės konkurso „Čiurlioniška paslaptis vaikų kūryboje“ laureatų darbų paroda, susitikimai su dailės, rašinių konkurso ir muzikinės viktorinos laimėtojais, jų kūrybos skaitymai, smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyvių pasirodymai. Tai ir M. K. Čiurlionio kūrybos tęsėjo ir puoselėtojo, buvusio M. K. Čiurlionio meno galerijos (Čikaga, JAV) vadovo, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės knygų iliustratoriaus dailininko Viktoro Petravičiaus grafikos darbų paroda „Tarp Dievų ir Moterų“, literatūrinė-muzikinė popietė „Apie rašytojo M. K. Čiurlionio literatūrinę kūrybą ir Valentino Sventicko „Gurinius“, tai ir tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje praktika“. Savaitės metu taip pat vyksta sakralinės muzikos valandos ir edukacinės programos, smuiko muzikos koncertai, pokalbiai, popietės, kamerinės muzikos vakarai, padovanojantys žavingų akimirkų M.K. Čiurlionio kūrybos mylėtojams. M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymo renginys M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Renginį sveikina Druskininkų mero pavaduotojas Linas Urmanavičius M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymo renginys – literatūrinė-muzikinė popietė „Apie rašytojo M. K. Čiurlionio literatūrinę kūrybą ir Valentino Sventicko „Gurinius“ Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymo renginys M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Programą pristato Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė M. K. Čiurlionio studijų savaitės renginys – Sakralinės muzikos valanda ir edukacinė programa „Čiurlionio šaknų link“. Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyvių smuiko muzikos koncertas Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje, 2019 m. liepos 25 d.I. Šimkienės fotografija M. K. Čiurlionio studijų savaitės renginys – Sakralinės muzikos valanda ir edukacinė programa „Čiurlionio šaknų link“. Smuikininkų meistriškumo mokyklos koncerto dalyviai Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje. 2019 m. liepos 25 d. I. Šimkienės fotografija IŠSAMI M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖS RENGINIŲ PROGRAMA Liepos 21 d., sekmadienis 17.30 val. Koncertas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje (Vilniaus al. 1, Druskininkai) Atlikėjai: Julija Stupnianek-Kalėdienė (sopranas) Vytautas Oškinis (fleita) Jūratė Landsbergytė (vargonai) Programoje M. K. Čiurlionio, J. Naujalis, M. Natalevičiaus, N. Porpora, J. S. Bacho kūriniai Liepos 22 d., pirmadienis 17 val. Druskininkų savivaldybės mokyklų moksleivių dailės konkurso „Čiurlioniška paslaptis vaikų kūryboje“ laureatų darbų parodos atidarymas Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje (Vytauto g. 23, Druskininkai) Programoje: Susitikimas su dailės, rašinių konkurso ir muzikinės viktorinos laimėtojais, jų kūrybos skaitymai Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyvių pasirodymas Dailės, rašinių konkursus ir muzikinę viktoriną organizavo ir parodą parengė Druskininkų savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla Kuratorės: Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė ir mokyklos direktorė dailininkė Ona Olšauskienė M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖS ATIDARYMO RENGINAI Liepos 23 d., antradienis, 10 val. M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) Fortepijoninės muzikos koncerto atlikėjai: Kristijonas Megelinskas – tarptautinių konkursų laureatas, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis, mokytoja Gabrielė Kondrotaitė Augustas Navickas (fortepijonas) – tarptautinio konkurso laureatas, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos moksleivis, mokytoja Nona Kalvaitienė Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviai 11 val. M. K. Čiurlionio kūrybos tęsėjo ir puoselėtojo, buvusio M. K. Čiurlionio meno galerijos (Čikaga, JAV) vadovo, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės knygų iliustratoriaus dailininko Viktoro Petravičiaus grafikos darbų parodos „Tarp Dievų ir Moterų“ atidarymas V. K. Jonyno galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkai) Parodą pristato Rimantas Smetona Pylimo galerijos vadovas Parodos parengta kartu su Pylimo galerija Muzikinę programą atlieka jaunieji smuikininkai 16 val. Literatūrinė-muzikinė popietė „Apie rašytojo M. K. Čiurlionio literatūrinę kūrybą ir Valentino Sventicko „Gurinius“ Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje (V. Kudirkos g. 13, Druskinikai) Dalyviai: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, literatūros kritikas, rašytojas Valentinas Sventickas Laimono Noreikos premijos laureatė aktorė Dalia Rasa Jankauskaitė Muzikinės programos atlikėjai: Žemyna Stankauskaitė ir Vakaris Stankauskas – Respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatai, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos moksleiviai, mokytoja Gražina Vosylienė, koncertmeisteris Tauras Olšauskas Jaunieji smuikininkai Programoje M. K. Čiurlionio, J. Naujalio kūriniai, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. 19.30 val. Koncertas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo šviesiam atminimui Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje (Vilniaus al. 1, Druskininkai) Atlikėjai: Čiurlionio kvartetas (Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas) Jonas Tankevičius (I smuikas) Darius Dikšaitis (II smuikas) Gediminas Dačinskas (altas) Domas Jakštas (violončelė) Judita Leitaitė (mecosopranas) Programoje M. K. Čiurlionio, A. Šenderovo, A. Dvořáko kūriniai Liepos 24 d., trečiadienis, 15 val. Konferencija „M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje praktika“ Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje (Vytauto g. 23, Druskininkai) Moderatorė – Liucija Stulgienė, LMRF direktorė Dalyviai: Adelbertas Nedzelskis – dailėtyrininkas Rita Aleknaitė-Bieliauskienė – profesorė, muzikos kritikė, mokslininkė, pedagogė Irena Friedland (Izraelis) – pianistė, menotyrininkė Aušra Česnulevičienė – M. K. Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkė, menotyrininkė Elvyra Sinkevičienė – M. K. Čiurlionio draugijos Varėnos skyriaus pirmininkė Vaclovas Juodpusis – muzikologas Lina Černiauskienė – Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Stankevičienė – M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė Ona Olšauskienė – Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorė, dailininkė 21 val. Kamerinės muzikos vakaras viešbučio „Europa Royale Druskininkai“ Žiemos sodo salėje (Vilniaus al. 7, Druskininkai) Atlikėjai: Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviai Žemyna Stankauskaitė ir Vakaris Stankauskas – Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatai, koncertmeisteris Tauras Olšauskas Programoje M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, A. Raudonikio kūriniai Liepos 25 d., ketvirtadienis 15 val. Sakralinės muzikos valanda ir edukacinė programa „Čiurlionio šaknų link“ Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje (Bažnyčios g 7, Liškiava) Atlikėjai: Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviai Alytaus muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis, vadovė Rita Frendzelienė Ekskursija smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviams po Liškiavos XVIII a. architektūrinį-sakralinį ansamblį ir Liškiavos piliakalnį. Vadovė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė 20 val. Kamerinės muzikos koncertas Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai) Atlikėjai: Ansamblis „Chloris“ Julija Stupnianek-Kalėdienė (sopranas) Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita) Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas) Jaunieji smuikininkai Programoje M. K. Čiurlionio, J. Pakalnio, A. Raudonikio, C. Saint-Saënso, A. Vivaldi kūriniai Liepos 26 d., penktadienis 12 val. Smuiko muzikos koncertas-pokalbis „Šimtametės Lietuvos muzikos kelias“ Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje (Vytauto g. 23, Druskininkai) Programoje M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, B. Dvariono ir kitų Lietuvos kompozitorių kūriniai Įžanginį žodį pasakys muzikologas Vaclovas Juodpusis Atlikėjai: Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviai 16 val. Fortepijono muzikos koncertas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) Atlikėjai: Irena Friedland (Izraelis) Jaunieji smuikininkai Programoje M. K. Čiurlionio, S. Rachmaninovo, A. Skriabino, N. Lerner kūriniai Liepos 27 d., šeštadienis 17 val. Sakralinės muzikos valanda Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje (Vilniaus al. 1, Druskininkai) Atlikėjai: Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviai (ansambliai, solistai) 20 val. Koncertas Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai) Atlikėjai: Ansamblis „Duo CoLore“ – VIII tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso laureatas Konrad Levicki (smuikas) Lauryna Lankutytė (fortepijonas) Programoje M. K. Čiurlionio, J. Brahmso, C. Debussy kūriniai Liepos 28 d., sekmadienis 11 val. Smuiko muzikos šventės ir Smuikininkų meistriškumo mokyklos pabaigos koncertai Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje (Vytauto g. 23, Druskininkai) 15 val. Smuiko muzikos šventės ir Smuikininkų meistriškumo mokyklos pabaigos koncertai UAB „Draugystės sanatorija“ Raudonojoje salėje (V. Krėvės g. 7, Druskininkai) Smuiko muzikos šventės ir Smuikininkų meistriškumo mokyklos Pabaigos koncertai Atlikėjai: Smuikininkų meistriškumo mokyklos dalyviai 17.30 val. Koncertas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje (Vilniaus al. 1, Druskininkai) Atlikėjai: Mindaugas Jankauskas (tenoras) Laimonas Salijus (akordeonas) Dalia Jatautaitė (vargonai) Programoje M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, F. Latėno, F. Schuberto, S. Gubaidulinos kūriniai Daugiau informacijos Lietuvos muzikų rėmimo fondo tinklalapyje http://www.lmrf.lt/ arba tel. (8 5) 26 13 171, 8 685 42 076 Lietuvos muzikų rėmimo fondo informacija ir fotografijos

M. K. Čiurlionio kelio žemėlapyje atrandame Kulius, miestelį Plungės raj. M. K. Čiurlionis ne kartą lankėsi Kuliuose – čia gyveno Sofijos tėvai, Elžbieta ir Leonas Kymantai, apsigyvenę motinos brolio klebono Vincento Jarulaičio namuose. Sofija, padedant dėdei, galėjo lavintis, o būdama 12 metų, Kuliuose susipažino su čia atkeltu jaunu kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu – pirmuoju Sofijos lietuvių kalbos mokytoju. Visos šios aplinkybės sukuria ypatingą Kulių miestelio istorinės kultūrinės atminties jungtį su S. Čiurlioniene-Kymantaite ir M. K. Čiurlioniu. Į Kulius 2019 m. liepą jau trečiąjį kartą sugrįš unikalaus formato Sofijos festivalis. Kuliuose kultūrinį pėdsaką skulptorių darbais, istorinėmis parodomis, klasikinio ir šiuolaikinio meno renginiais jau palikęs festivalis šiemet miestelyje šurmuliuos liepos 21 – 27 dienomis. Turiningoje bei įvairialypėje kultūros 2019 festivalio programoje – net 70 dalyvių: jaunų ir brandžių menininkų iš 5 pasaulio šalių, kurie dalyvaus daugiau nei 20-yje renginių, dirbtuvių ir susitikimų. Lietuvos Kultūros tarybos paramos dėka visos festivalio patirtys suaugusiems ir vaikams – nemokamos. Neseniai Kuliuose apsigyvenęs aktorius ir režisierius, Sofijos festivalio meno vadovas Valentinas Masalskis teigia, kad festivalis įkvėpimo semiasi iš šiame krašte svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, visuomenės veikėjos, pedagogės, moterų judėjimo skatintojos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės. „Mūsų festivalio iniciatyvos yra tarsi Sofijos kultūrinės – švietėjiškos veiklos ir pastangų „užkrėsti kultūra” tęstinumas“, – sako jis. Festivalio organizatorė Raimonda Masalskienė pažymi, kad pagrindinis festivalio akcentas – įvairialypės kultūros paieškos formos, kuriomis siekiama sudominti tiek mažesnių miestelių, tiek didmiesčių žiūrovus: „Norime paneigti įprastą požiūrį, kad kokybiški kultūros renginiai vyksta tik didmiesčiuose, o juk būtent mažesniam miesteliui festivalis gali suteikti didesnį kultūrinės traukos efektą. Istorinis festivalio kontekstas ne tik inspiruoja turinį, bet ir skatina plėsti mūsų supratimą“. Išsami festivalio programa: https://www.sv.cpdev.lt/file/manual/2019%20programa_ekranui%20final.pdf Festivalio organizatorius – viešoji įstaiga „Domus alba”. Lietuvos Kultūros tarybos paramos dėka SOFIJOS festivalio Kuliuose patirtys suaugusiems ir vaikams – nemokamos. Klebonija Kuliuose. Rasos Augutytės fotografija

Liepos 1 d. 17 val. Joniškio raudonojoje sinagogoje (Joniškis, Miesto a. 4B) vyks vakaras „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viešnagė pas Sofiją“, kuriame susitiksime su pianistu Roku Zubovu ir kultūrologe Nida Gaidauskiene. Rokas Zubovas, filme „Laiškai Sofijai“ atlikęs M. K. Čiurlionio vaidmenį, tą vakarą skambins savo prosenelio meilės laikotarpio kūrybą. Vakaro metu pianistas kalbins knygos „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“ (2018) autorę Nidą Gaidauskienę – pokalbis atskleis tai, ko nežinojote apie Joniškyje gimusią M. K. Čiurlionio sužadėtinę ir žmoną Sofiją. Renginio metu bus eksponuojama garsiojo menininko paveikslų reprodukcijų paroda, o po renginio norintieji galės įsigyti naujai pasirodžiusią knygą ir R. Zubovo skambinamų M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių įrašų bei gauti autorių autografus.  Rokas Zubovas – pianistas, Čiurlionio namų Vilniuje direktorius, festivalių „Nepaklusniųjų žemė“, „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“ organizatorius. Studijavo bei stažavo Lietuvoje, Šveicarijoje ir JAV. 1986 m. tapo M. K. Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju. Daugiau nei du dešimtmečius dėstė JAV ir Lietuvos aukštosiose, rengia viešas paskaitas-koncertus gimtoje šalyje, Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Tarp atlikėjo su kolegomis ir solo įrašytų arti 20 kompaktinių ploštelių – bemaž visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba. Filme „Laiškai Sofijai“ (2013, rež. R. Mullanas) atliko prosenelio M. K. Čiurlionio vaidmenį. 2010 m. išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2011 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2016 m. už nuopelnus Kauno ir visos šalies kultūrai apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.  Nida Gaidauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinė darbuotoja, Čiurlionio namų Vilniuje bendradarbė. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų konkurso, Rimanto Ulevičiaus premijų laureatė. Nida Gaidauskienė studijavo ir stažavo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos prestižiškiausiuose universitetuose bei institutuose. Knygų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje (2016),  Čiurlionio namai Vilniuje (2017) sudarytoja ir bendraautorė bei monografijos Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai (2018) autorė. Renginio organizatoriai: Žiemgalos-aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyrius, Joniškio kultūros centras, Čiurlionio namai.

Lietuvos dailininkų gobelenų paroda „Po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtinės dangumi“ veikianti Varėnos kultūros centro (J. Basanavičiaus g. 17) Kino ir parodų salėje yra Nacionalinio kultūros kelio pirmojo  projekto kultūrinės topografijos meno savaitės „Čiurlionio Lietuva“ atidarymo renginių programos dalis. Iškilaus menininko M. K. Čiurlionio kūryba suranda atgarsių daugelio kūrėjų -tiek muzikų, tiek dailininkų meninėse interpretacijose. Tai liudija ir gobelenų paroda iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Parodai atrinkti XX a. aštunto- devinto dešimtmečio pradžios septynių autorių aštuoni gobelenai, kuriuose vizualiai pastebimos ar asociatyviai juntamos M. K. Čiurlionio kūrybos inspiracijos. Artinantis kūrėjo  gimimo šimtmečiui menininkams tapo aktuali M. K. Čiurlionio kūrybos tematika: Vyko dailės parodos bei kiti  kultūriniai renginiai, liaudies menininkų sukurti aštuonių kompozicinių grupių stogastulpiai  pastatyti kelyje Varėna – Druskininkai. M. K. Čiurlionio kūrybinio įkvėpimo šaltiniu dažnai buvo gamta, įvairiai transformuoti, simboliškai įprasminti jos pavidalai, kurie ryškūs ir lietuviško gobeleno mene. Todėl parodai atrinkti gobelenai, kuriuose stilizuoti gamtos motyvai bei simbolinės kompozicijos asociatyviai susiję su plačiausiai žinomo Lietuvos menininko kūryba. Bene raiškiausias parodos akcentas ramių spalvų, lyriškų nuotaikų Genovaitės Žilinskaitės gobelenas „Miškas“ (1975) nuaustas menininko šimtosioms gimimo metinėms. Apibendrintai stilizuoto gamtovaizdžio kompozicija stebina efemeriškos erdvės harmonija, muzikalumu, sustingusių medžių vertikalėmis tarsi iškeltų rankų pirštais primena vidine gyvastimi, dvasingumu pulsuojančias paslaptingas M. K. Čiurlionio paveikslų vizijas. Kituose kūriniuose sutinkami simboliniai, apibendrinti, keistų nuotaikų, paslaptingumo kupini gamtos motyvai su žmonių ar gyvūnų pavidalais. Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės gobelene „Uolos“ ( 1972) pavaizduoti suakmenėję žmonių siluetai, o Ramutės Jasudytės gobelene „Septintasis“ (1981-82 ūkuose paniręs skrendančio paukščio motyvas sukelia įvairiaprasmes mintis. M. K. Čiurlionio simbolinių vaizdinių pasaulėjautai, žmogaus santykio su Visata, temos aspektais, kūrinio suvokimo asociatyviais giluminiais saitais artima žymios tekstilininkės Danutės Kvietkevičiūtės kūryba. Šalia Druskininkų, Neravuose gimusi, o dabar jau tris dešimtmečius ten ir gyvenanti dailininkė tiesiog intuityviai jaučia didžiojo kūrėjo dvasią ir taip pat gvildena pagrindines meilės gyvenimui, vienatvės, mirties, žmogaus ryšio su Dievu temas. Savo gobelenuose jas perteikia įvairiai transformuotais, savitais įvaizdžiais, kur kasdieniai motyvai įgauna simbolinę prasmę. Jos gobelenas „Lopšinė“ (1972) kaip ir M. K. Čiurlionio tapyba pasižymi originaliais meniniais ieškojimais, netikėtomis vaizdinėmis metaforomis, kurios tiek paslaptingo turinio, tiek vaizdų įtaigumu kelia platesnių filosofinių apmąstymų asociacijas apie žmogaus vizijų, sapnų, ir pasąmonės pasaulį. Paroda veikia nuo 2019 gegužės 24 iki liepos 20 dienos                                                                                                                                                    Nijolė Žilinskienė Rasos Augutytės fotografija

Birželio 26 dieną Druskininkuose, M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, prasideda jau penkiasdešimt ketvirtasis fortepijono muzikos vasaros koncertų ciklas. Tai – festivalis, vykstantis Lietuvoje ilgiausiai, nepertraukiamai ir plėtojantis M. K. Čiurlionio daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtos muzikos klausymo tradiciją. Studijų Varšuvos muzikos institute metais būsimasis kompozitorius vasaras leisdavo šeimos apsuptyje Druskininkuose. Čiurlionių šeimoje muzika visada buvo ypač svarbus dėmuo: namuose nuolat skambėjo lietuviška daina, tėvas dirbo bažnyčios vargonininku, beveik visi Mikalojaus Konstantino broliai ir seserys mokėsi groti pianinu, o vėliau mokėsi aukštosiose Varšuvos, Leipcigo, Berlyno muzikos mokyklose. Namuose stovėjęs pianinas skambėdavo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Iki šių dienų yra išlikęs tvarkaraštis, su tiksliu kiekvieno grojimo laiku. Paskutinysis, jau visai vakare, prie pianino sėsdavo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Šias akimirkas savo atsiminimuose labai ryškiai aprašė jauniausioji dailininko ir kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė – viena žymiausių Lietuvos etnomuzikologių, visą gyvenimą puoselėjusi savo brolio kūrybą, redagavusi jo muzikinius kūrinius: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą. Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu.” 1965 m. pradėtą šią unikalią koncertinę tradiciją tęsia jau šių laikų pianistai, M. K. Čiurlionio vardo pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai. Kiekvieną vasarą, trečiadieniais ir šeštadieniais, nuo Joninių iki rugsėjo 1-osios, pro pravertą memorialinių namų langą į obelų sodą liejasi fortepijono muzika, susipindama su vėjo gūsiais ir paukščių balsais, suteikdama klausytojui nepakartojamą galimybę pajusti muzikos ir gamtos harmoningą vienybę. 2019 m. koncertų ciklas pasižymi ypatinga įvairove ir įsimintinomis konceptualiomis programomis. Savo kūrybines programas pristatys ir pirmųjų, dar tarprespublikinių M. K. Čiurlionio konkursų laureatai, šiandieniniai profesoriai, o taip pat ir pastarųjų konkursų laureatai, kurių ne vienas šiuo metu dažniau yra girdimas pasaulio, o ne Lietuvos koncertinėse salėse. Klausytojai galės išgirsti ir šiemet rudenį vyksiančiam VIII Tarptautiniam M. K. Čiurlionio konkursui besirengiančių jaunųjų Lietuvos, Latvijos, Vokietijos pianistų atliekams programas. Pianistų programose šiemet skambės visų stilių muzika: nuo barokinių G. D. Scarlatti, F. Couperino, J. C. Bacho muzikos perlų iki XXI a. gimusių opusų. Kiekvienoje koncerto programoje atsiras vietos lietuviškai muzikai. Čia skambės M. K. Čiurlionio kūriniai, S. Vainiūno, A. Šenderovo, J. Kačinsko, V. Bacevičiaus, R. Žigaičio, T. Juzeliūno opusai fortepijonui. Programoje apstu konceptualių programų. Štai Guoda Gedvilaitė (07.24) visą programą skiria Claros Schumann dviejų šimtų metų jubiliejui, o net du pianistai – Joris Sodeika (08.07) ir Motiejus Bazaras (08.17) – savo rečitaliuose pristatys rečiau Lietuvoje skambančią XX a. JAV kompozitorių J. Adams, J. Cage, S. Barber ir Ch. Ives muziką. Gražus susitikimas klausytojų laukia ir rugpjūčio 10 d., kada į savo kūrybinę programą pakvies „Lietuvos pianistų dinastija“ – tai trys vienos šeimos kartos grojančios kartu: prof. Veronika Vitaitė, prof. Aleksandra Žvirblytė ir pianistas Paulius Andersson. Vasaros koncertų sezoną pradės pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas (06.26) M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ išdaila fortepijonui keturioms rankoms, taip simboliškai visai vasarai atverdami klausytojams Čiurlionio svajų ir fantazijos pasaulį. Kiekvienas klausytojas šiame vasaros koncertų cikle atras sau artimą gaidą ir nuotaiką. Daugiau informacijos tinklapyje www.impetus.lt. VšĮ „Impetus musicus“ informacija