Mykolas Oginskis savo dvare apie 1873 metus įsteigė muzikos (orkestro) mokyklą ir prie jos subūrė 35–50 muzikantų orkestrą. Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą Plungėje 1889–1893 m. šeimos bičiulio Juozo Markevičiaus remiamas, lankė ir M. K. Čiurlionis (14 m.). Nuo 1892 m., kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą.
Į mokyklą atvažiuodavo mokytis gabūs muzikai jaunuoliai ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš Vilniaus, Gardino, Permės, Varšuvos, Rygos. Plungės dvaro muzikos mokykla tapo svarbia XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos muzikine institucija, garsėjančia puikiu profesiniu muzikantų paruošimu ir į Europos muzikinę kultūrą besilygiuojančiu orkestru.
Čiurlioniui pasiūta uniforma, paskirta 5 rublių alga. Dvaro siuvėjas Adolfas Daumantas prisiminė, kaip Kastukas žavėjosi ne tiek pačia muzikanto uniforma, kiek švarko apykaklėje prisiūtomis dviem lyromis. Pirštais paliesdamas jas, šypsodamasis tada pasakė – „Dabar aš tikras muzikantas.“
Orkestras tiesiog užvaldė jaunąjį muzikantą – jis studijavo kiekvieno instrumento partitūras, jas analizavo, lygino. Dvaro orkestro vadovas, matydamas išskirtinių gabumų muzikai turintį jaunuolį, ne tik pats grodavo aukštos klasės koncertiniu „C. Bechstein“ pianinu, bet ir leisdavo jaunajam orkestro muzikantui M. K. Čiurlioniui improvizuoti, iš po nuostabių dramblio kaulo klavišų skraidinti žemaitiškų liaudies dainų melodijų gijas aukštyn į tolimas erdves…
Taip likimas lėmė, kad Plungė M. K. Čiurlioniui tapo reikšminga gyvenimo dalimi. Dar kartą čia jį atvedė meilė rašytojai Sofijai Kymantaitei. Plungėje jis kartu su Sofija praleido kūrybingiausius metus (1908–1909).
Du mediniai pastatai, kuriuose buvo įkurta dvaro muzikos mokykla – neišlikę. „Muzikantinės“ vietoje 1990 m. pastatytas liaudies meistrų J. Majoro ir J. Šakinio dekoratyvus stogastulpis. Stogastulpyje išdrožta lyra – senovinis graikų styginis instrumentas, poetinės kūrybos ir įkvėpimo bei Plungės orkestro simbolis. Lyra puošdavo ir Plungės orkestro muzikantų uniformų švarkų apykakles. Stogastulpyje, viršum lyros, išdrožti trys teptukai ir smuiko raktas – taip įamžinta M. K. Čiurlionio kūrybinio kelio pradžia Plungėje.
Mykolas Oginskis – garsios didikų ir kunigaikščių giminės, gyvenusios apie 400 metų Lietuvoje ir dariusios didelę įtaką jos politiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui, palikuonis. Iš savo protėvių, garsėjusių ypatingu muzikalumu ir profesionalumu šioje meno srityje, jis paveldėjo tobulą muzikinį išprusimą, lėmusį ir aukštą dvaro muzikinio gyvenimo lygį. Plungės muzikinės kultūros židinys XIX-XX a. sandūroje ne tik tęsė Lietuvos dvarų muzikines tradicijas, bet ir sureikšmino lietuvių muzikos kultūrą tarptautiniame kontekste. Įsiliejęs į dvarų muzikos sąjūdį, kunigaikštis Mykolas Oginskis tiesė kelius profesionaliajai lietuvių muzikinei kultūrai, kurios pamatus klojo buvę kunigaikščio auklėtiniai, tarp jų ir lietuvių genijus M.K. Čiurlionis.
Kunigaikščio M. Oginskio remiamas M. Čiurlionis:
1894–1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute: fortepijono mokėsi pas prof. T. Bržezickį ir A. Sigetinskį, kompozicijos – pas prof. Z. Noskovskį;
1901–1902 m. tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K. Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S. Jadasoną kontrapunktą.