en
Miesto teatro salė (dab. Lietuvos nacionalinė filharmonija), Aušros Vartų g. 5

1908 m. vasarį anuometinėje Miesto teatro salėje koncertavo M. K. Čiurlionis su jo vadovaujamu „Vilniaus kanklių“ choru. Tų pačių metų balandį jis stebėjo J. Słowackio „Mindaugis, Lietuvos karalius“ pastatymą. Pagrindinį moters vaidmenį spektaklyje atliko jo sužadėtinė Sofija Kymantaitė.  

Darbas su Lietuvių savišalpos draugijos choru „Vilniaus kankės“ tampa pagrindiniu menininko pajamų šaltiniu. Choro nariams Čiurlionis paskyrė susitikimus keturis kartus per savaitę, bet tuomet, jei apsirgdavo, − už neįvykusį susitikimą užmokesčio negaudavo.

„Su choru užsimezgė simpatijos gija – mokau juos muzikos teorijos, o kartu rašau jiems ekspromtu dviejų, trijų balsų dainavimui pratimus, kurie kartais skamba labai gerai, iš čia savo rūšies pasitenkinimas. Tačiau nežiūrint visko, darbas yra sunkus – keletas gabių, turinčių balsą, o likusieji tai neišpasakytos sąvalkos, be klausos, be balso ir be proto. O čia ponas Vileišis pageidauja choro koncerto (jo nuomone, jau laikas, kad choras ką nors padainuotų – idiotas!)“.

Čiurlionis laiške Halinai Wolman rašė:

„<…> Chorą, tiesą sakant, neseniai pradėjau vesti keturis kartus per savaitę, bet užtat jau tris kartus suspėjau sirgti gripu, ir jei taip toliau bus, tai ir su choru neužsidirbsiu“.

Tų pačių metų balandį jis stebėjo J. Słowackio „Mindaugis, Lietuvos karalius“ pastatymą. Pagrindinį moters vaidmenį spektaklyje atliko jo sužadėtinė Sofija Kymantaitė. Tikėtina, kad Čiurlionis lankė ir kitus čia vykusius koncertus bei spektaklius.

„Atėjo tas lauktas vakaras – balandžio mėnuo (sen. st.). Miesto salėje jau pilna publikos. Aš papuošta žaliu rūbu su sidabro apsiuvais.….. Išeinu. Už durų jau laukia Konstantinas. Naktis, gatvės tylios, jis veda mane už parankės, o aš verkiu verkiu. Sako man, kad jam net kvapą užėmė, kaip aš vaidinus, – jam  buvę baisu, kad gal aš iš tikro pamišau, jis net negalėjęs prisidėti prie aplodismentų… Atsisveikiname prie mano namų vartų.“ (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Laiškai Sofijai, 2011, p. 88-90).

Miesto salė buvo viena dažniausiai lankomų XX a. pradžios Vilniuje. Čia 1905 m. gruodį įvyko vadinamasis Didysis Vilniaus seimas, kuriame lietuvių politinės partijos suformulavo autonomijos etnografinės Lietuvos ribose su seimu Vilniuje programą.

Šiandien Filharmonijoje:
Nuo 2020-ųjų Tytuvėnų festivalis, Nacionalinė filharmonija ir M. K. Čiurlionio namai Vilniuje rugsėjo mėn. rengia kompozitoriaus gimimo dienos koncertus (projektas „Čiurlionio dialogai“). Taip kuriama tradicija paminėti unikalų Lietuvos menininką klausantis įžymių Lietuvos ir užsienio pianistų (renginiuose jau dalyvavo tokie pianistai kaip Havardas Gimse, Peteris Laulas). Užsienio atlikėjai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą, garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją. Kaip yra sakęs pats Čiurlionis, „muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“. 2022 m. rugsėjo 21 d. 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje pasirodys – ALEXEI VOLODIN.

Veikia Čiurlionio vardo kvartetas – „Čiurlionio kvartetas“.

Plačiau:
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
Filharmonijos pastato istorija.
Skaitmeninė Filharmonijos koncertų salė.


Partneriai
Daugiau
Kontaktai
Su mumis galite susisiekti ir užpildę šią formą