Kai 1873 m. kunigaikštis M. Oginskis iš valstybės patarėjo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, rūmų pastatas atrodė taip prastai, jog naujasis savininkas nė nemanė ten gyventi. Tais pačiais metais šalia senųjų rūmų jis pradėjo statydintis naujus. Rūmų ansamblio projekto autorius – vokiečių architektas Karlas Lorencas, rūmų vidų dekoravo garsūs Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos.
Rūmai garsėjo čia sukauptais Oginskių giminės portretų, skulptūrų ir kitų vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos kolekcijomis, retais spaudiniais turtinga biblioteka. Be gausių ūkio, technikos naujovių diegimo, negęstančią šlovę šio dvaro šeimininkams pelnė jų švietėjiška, mecenatinė veikla: įsteigta prieglauda našlaičiams, slapta daraktorių mokykla, finansuota šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statyba, lietuviškų knygų leidyba ir pirmasis lietuviškas spektaklis. Be abejo ilgaamžes giminės muzikos tradicijas puoselėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio anūkas – Plungės dvaro šeimininkas Mykolas Oginskis: jis buvo didelis muzikos mėgėjas, žinovas, mecenatas, pats mokėjo groti keliais muzikos instrumentais. Į tokią kultūrinę aplinką pateko ir M. K. Čiurlionis, kai atvažiavo iš Druskininkų į Plungės orkestro mokyklą.
Dabar rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kuriame saugomi M. K. Čiurlionį menantys eksponatai. Vienas iš jų – XIX a. „C. BECHSTEIN“ garsaus Karlo Bechšteino (Carl Bechstein, 1826–1900) pianinų ir fortepijonų fabriko gaminys, vienas retesnių egzempliorių, pagamintas apie 1870 m., turintis įdomią istoriją: su juo grojo ne tik orkestro vadovas Pranas Dovydavičius, bet ir M. K. Čiurlionis. Muziejuje parengta istorinė medžiaga, nušviečianti menininko kūrybos ir gyvenimo pėdsakus Plungėje.
Dvare puoselėtos muzikos, kultūros tradicijos įleido šaknis: Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis subūrė žymiausius akademinės muzikos kūrėjus ir atlikėjus, išugdė jaunuosius talentus ir šios muzikos gerbėjus, tapo Žemaitijos krašto muzikine kelrode žvaigžde. Jos branduolį suformavo, puoselėja ir saugo šių laikų kultūros korifėjai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Plungės garbės pilietis, prof. Juozas Domarkas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas prof. Stasys Domarkas, Plungiškių draugijos viceprezidentė, Plungės garbės pilietė Genovaitė Žiobakienė. Festivalio ašis ir širdis – Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Klasikinės muzikos festivalis rengiamas kasmet nuo 2006 m. (atidaromas paskutinį rugpjūčio šeštadienį).
