Šiame renesanso, klasicizmo ir istorizmo architektūrinių stilių pastate nuo 1906 m. vasario veikė Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės vadovaujamas lietuvių knygynas, į kurį veikiausiai užsukdavo ir M. K. Čiurlionis. Knygyno savininkė, operos „Birutė“ premjeros pagrindinio vaidmens atlikėja, lankė M. K. Čiurlionio vadovaujamą „Vilniaus kanklių“ chorą.

1906 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių Vilniuje atidarytas knygynas buvo vienas pirmųjų lietuviška spauda prekiavęs knygynas. Marijos ir Jurgio Šlapelių namų-muziejaus archyvo nuotr.

„M. K. Čiurlionis užeidavęs į knygyną (dab. Dominikonų g. 11) asmeniškai pakviesti, o po repeticijų vadinamojoje Mikalojaus salėje pats palydėdavęs ją į atokų anuomet Kalvarijų rajoną, kur gyvenusi Saracėnų gatvėje (iš pokalbio Vilniuje 1972 01 10).” (M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, 2017, p. 25).

Repeticijos vykdavo gana vėlai – po dienos darbų; Marija jau daugiau nei metus vadovavo savo įkurtam lietuvių knygynui, sykiu ji augino mažametę pirmagimę dukrelę, tad apsisprendė nebesiekti vokalistės karjeros. Vis dėlto, dainavimas chore padėjo jai puoselėti savo pomėgį. Neretai tamsų žiemos vakarą Čiurlioniui tekdavo palydėti savo choristę iki jos namų Saracėnų gatvėje.

Marijos ir Jurgio Šlapelių Vilniuje, Dominikonų gatvėje, atidarytas lietuvių knygynas buvo vienas pirmųjų ir ilgiausiai, per visas penkias Vilniaus okupacijas, daugiau nei 40 metų nenutrūkstamai veikęs ir profesionaliai tvarkytas knygynas, ilgą laiką dominavęs knygų rinkoje. Labai svarbų veiklos barą – knygų leidybą, knygynas pradėjo 1907 m. Pirmoji išleista Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodrama „Birutė“. Knygyno veikla ir bet kokia leidyba užsibaigė po Antrojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1949 m. pareikalauja skubiai atlaisvinti knygyno patalpas. Vidaus reikalų ministerijos nurodymu Lietuvos knygų rūmai be jokio atlygio perima M. Šlapelienės knygyno likučius. Po kelerių metų buvo paskelbta, kad Knygų rūmai perėmė iš Šlapelių knygyno apie 10 tūkst. leidinių. Dėl šių gautų knygų ir kitų leidinių Knygų rūmai tapo viena didžiausių senosios spaudos saugyklų Lietuvoje. Šlapelių šeimos ir knygyno arcyvas svarbus šaltinis kultūros, knygos bei knygininkystės istorijai.

Atminimo įamžinimas
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę JAV gyvenanti Gražutė Šlapelytė-Sirutienė 1996 m. išimties tvarka atgavo nacionalizuotą tėvų namą. Vykdydama mamos testamentą šį turtą ji padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei su sąlyga, kad jame būtų įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas‑muziejus. Jo pagrindą sudarė dukters Gražutės dovanoti šeimos daiktai, knygos, dokumentai ir ikonografinė medžiaga. Butas, kuriame iki mirties 1977 m. gyveno Marija Šlapelienė, buvo atkurtas bei įrengta buvusio Šlapelių knygyno ekspozicija.

Šiandien Dominikonų gatvėje, kur buvo įsikūręs Šlapelių knygynas, veikia „Senatorių pasažas“ – kokybiškam maistui dedikuoti istoriniai rūmai.

Plačiau:
Mobilioji aplikacija „Čiurlionio Vilnius“ – išmanus būdas pažinti Čiurlionį Vilniuje. Programėlę galite atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių.
Stanislovas Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).